Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikčioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovu J.Narkevičiumi susiję skandalai prasidėjo spalio pabaigoje ir rutuliojosi nuo Lietuvos pašto valdybos atleidimo iki paviešintos informacijos apie tai, kad iš Vilniaus rajono keliams Vyriausybės papildomai skirtų 300 tūkst. eurų 299,9 tūkst. atiteko premjero Sauliaus Skvernelio gatvei, o pinigus keliams perskirstyti buvo pasiūlęs susisiekimo ministras.
15min yra pateikęs chronologiją, kaip plėtojosi skandalas.
Praėjusią savaitę G.Nausėda pareiškė, kad J.Narkevičius įdarbino 20 su LLRA-KŠS susijusių žmonių susisiekimo sektoriuje. Tačiau ministras tai neigė.
15min patikrino šį skaičių ir pabandė išsiaiškinti, kuo rėmėsi G.Nausėda.
G.Nausėda ne kartą ragino J.Narkevičių trauktis, tačiau tiek S.Skvernelis, tiek valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis kartojo nematantys tam priežasčių.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija be nuolatinio vadovo dirba nuo gruodžio, kai eurokomisaru tapo Virginijus Sinkevičius. Valdantieji anksčiau yra užsiminę, kad naujo ministro gali ir neprisireikti ieškoti.
Antradienį valdantieji greičiausiai svarstys ir koalicijos aptrupėjimą. Išėjus Seimo nariui Kęstučiui Bartkevičiui, griuvo valdančioji parlamentinė frakcija „Lietuvos gerovei“.
Vidinis neapsisprendimas
Komentuodamas galimus sprendimus dėl J.Narkevičiaus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mano, kad koalicijoje ir LVŽS matysime tą patį vidinį neapsisprendimą.
„Nes, kaip matau, ko gero, ten iš tikrųjų labai sudėtinga yra apsispręsti. Visi puikiai supranta, kad pašalinus J.Narkevičių LLRA gali iš viso pasitraukti iš koalicijos. Tai gali įvykti. Bet gali ir neįvykti. Viskas priklausys nuo to, kaip drąsiai ir strategiškai elgsis „valstiečių“ lyderiai“, – svarstė politologas.
Jeigu koalicijos partneriai dėl J.Narkevičiaus laikysis dabartinės pozicijos, kaip tokioje situacijoje atrodys G.Nausėda? Anot L.Bielinio, šiuo atveju prezidentas labai aiškiai išsakė savo nuomonę.
„Jo pozicija suprantama ir tai, kad „valstiečiai“ ir valdantieji bendrai atsisako suprasti ir paklusti prezidento siūlymui, tai daugiau negatyvas jiems, o ne prezidentui. Prezidento pozicija iš tikrųjų aiški, todėl, aš nemanyčiau, kad prezidentą mes galime traktuoti kaip pralaimėjusįjį. Prezidentas paprasčiausiai nėra vieno mūšio arba vieno klausimo politikas. Jis dar ilgą laiką turės spręsti labai daug klausimų ir parodyti savo pozicijas“, – sakė VDU profesorius.
Pozicija jo suprantama ir tai, kad „valstiečiai“ ir valdantieji bendrai atsisako suprasti ir paklusti prezidento siūlymui, tai daugiau negatyvas jiems, o ne prezidentui.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad toks ministras, kaip J.Narkevičius, apskritai neturėjo būti paskirtas.
Be to, ji aiškino, kad „viską gali prezidentas“ ir tik nuo jo paties priklauso, kiek jis naudojasi tomis galiomis.
L.Bielinis sutiko, kad šalies vadovas gali panaudoti labai įvairius instrumentus. Tačiau, pasak jo, klausimas, ar prezidentas yra D.Grybauskaitė.
„Prezidentas yra G.Nausėda, todėl jis naudoja tuos instrumentus, kuriuos jis laiko tinkamais. Žinote, Algirdas Brazauskas, kuomet jo klausdavo apie tai, ką jis galvoja apie Valdą Adamkų ir D.Grybauskaitę, sakydavo: „Aš nieko nekalbėsiu apie dabar esamus prezidentus.“ Aš siūlyčiau šitą tradiciją išsaugoti ir D.Grybauskaitei“, – kalbėjo politologas.
Konfrontacija su prezidentu
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga sako, jog valdantieji tebesilaiko savo pozicijos dėl J.Narkevičiaus.
Įvertinus pasisakymus, skambančius prezidento atžvilgiu, kad jis dezinformuojamas, apžvalgininkui atrodo, jog tai – jau principinė pozicija.
Todėl jis prognozuotų, kad koalicija toliau laikysis savo dėl susisiekimo ministro.
Be to, S.Spurga atkreipė dėmesį ir į pasirodžiusią informaciją, kad buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis dukart pietavo šiame sektoriuje veikiančių valstybės valdomų įmonių sąskaita.
„Čia yra tokia paruošiamoji informacinė salvė, pateisinanti sprendimą dėl ministro J.Narkevičiaus. Atrodo, kad bus taip. O ar tai bus aiškumas, manau, kad tie klausimai liks, tik prisidės dar akivaizdesnė konfrontacija su prezidentu“, – svarstė jis.
Čia yra tokia paruošiamoji informacinė salvė, pateisinanti sprendimą dėl ministro J.Narkevičiaus.
Nepaisant to, kad D.Grybauskaitė pasakė, jog prezidentas turi galių, jos, kaip sakė S.Spurga, yra netiesioginės.
„Jis taip paimti ir atleisti ministro negali. Vis tiek čia dalyvauja valdančioji koalicija. Tai, matyt, ta priešprieša taip ir liks. Tik, aišku, pagrindinis pralaimėtojas bus valdantieji, valdančioji koalicija, kuri rinkėjų akyse nesilaikydama moralės, etikos reikalavimų politikams, praras pasitikėjimą“, – mano jis.
MRU docentas prognozavo, kad situacija tik kais, juolab, kad 2020-ieji – rinkimų metai. Vis dėlto ši Vyriausybė greičiausiai baigs savo kadenciją, nes kitiems nebūtų prasmės perimti valdžios vairą.
„Bet šiaip, be abejo, įtampa didės“, – neabejojo S.Spurga.
Bet šiaip, be abejo, įtampa didės.
Tendencija išliks
Tai, kad klausimas dėl ekonomikos ir inovacijų ministro sprendžiamas ilgai, pasak L.Bielinio, irgi yra vienas rodiklių, jog dėl to tiek „valstiečių“, tiek bendrai valdančiosios daugumos gretose nėra bendro sutarimo dėl to, aiškių linijų, kurių būtų laikomasi.
Todėl galima daryti prielaidą, kad net antradienį ne viskas gali būti aišku.
„Visa problema yra ta, kad valdantieji negali atrasti bendro vardiklio“, – pabrėžė politologas.
Visa problema yra ta, kad valdantieji negali atrasti bendro vardiklio.
Nors Seime nebeliko frakcijos „Lietuvos gerovei“ ir valdančioji koalicija liko be daugumos, R.Karbauskis aiškino, kad parlamentarų balsų prasme niekas nepasikeitė.
L.Bielinis irgi teigė nematantis grėsmės valdančiajai koalicijai.
Kartu VDU profesorius pažymėjo, kad Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“ buvo labai atsitiktinė, „iš reikalo“. Nebuvo aišku, kokia politika, vertybių ir principų sistema vadovausis jos nariai.
„Taigi jos iširimas nedaro tragedijos niekam“, – sakė politologas.
Reziumuodamas tai, kas gali laukti po antradienio valdančiosios koalicijos tarybos, L.Bielinis mano, kad didesnio aiškumo greičiausiai neturėsime.
„Kažkokios detalės pasikeis, aišku. Galbūt pozicijos, galbūt postai staiga bus įvardyti, asmenys. Bet pati tendencija išliks ta pati. Mes matysime chaosą ir neaiškumą“, – prognozuoja VDU profesorius.
Pati tendencija išliks ta pati. Mes matysime chaosą ir neaiškumą.
Neskausmingas subyrėjimas
Komentuodamas, kokio sprendimo galima laukti dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, S.Spurga prognozavo, kad galbūt išgirsime kandidato į ministrus pavardę.
Būta svarstymų dėl Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų jungimo. Tačiau, kaip pažymėjo MRU docentas, laiko tam liko nedaug.
„Galbūt yra ta karti patirtis, kad nepavyko įgyvendinti programinės nuostatos perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną. Dabar dar vienas mėginimas, jeigu nepavyktų kartais, tai jau visiškai sukompromituotų vadybinius ir politinius gebėjimus šitos valdančiosios koalicijos. Taip kad prognozuočiau, jog gal vis dėlto išgirsime ministro pavardę“, – teigė jis.
Dėl valdančiosios koalicijos sumažėjimo S.Spurga aiškino, kad sutiktų su R.Karbauskio pozicija esą balsų prasme niekas nepasikeitė.
Pasak jo, Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“ neturėjo kažkokių postų. Dėl to jos subyrėjimas nėra skausmingas.