Kandidatuoti į prezidentus nusprendusi eurokomisarė teigia, jog taip elgtis ją skatina pareigos jausmas. D.Grybauskaitė, vakar po pietų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) oficialiai pareiškusi norą dalyvauti krašto vadovo rinkimuose, davė pirmuosius pažadus: išguiti politinį, ekonominį ir moralinį šalies gyvenimą gaubiančius šešėlius, grąžinti žmonių pasitikėjimą ir kurti piliečių valstybę. Jei taptų prezidente, D.Grybauskaitė daugiau dėmesio skirtų krašto vidaus politikai.
„Jei žmonės nuspręs, jog dabar esu reikalinga Lietuvoje, aš pasiruošusi grįžti. Matau, kad visi esame pasiilgę tiesos, skaidrumo ir atsakomybės už savo šalį. Norime gyventi be baimės, pasitikėdami savimi, vienas kitu ir rytojumi“, – seniai lauktą žinią pranešė D.Grybauskaitė.
Pasijuto reikalinga Lietuvoje
Paskelbti savo apsisprendimą kandidatuoti į prezidentus D.Grybauskaitė atėjo švytėdama elegancija – dailiai sušukuoti plaukai, neryškus makiažas, tamsiai mėlynas paltas, panašios spalvos kostiumėlis, juoda rankinė, perlų auskarai ir kuklus vėrinys. Dažnas stebėtojas atkreipė dėmesį, kad eurokomisarė sulieknėjo.
„Jei žmonės nuspręs, jog dabar esu reikalinga Lietuvoje, aš pasiruošusi grįžti. Matau, kad visi esame pasiilgę tiesos, skaidrumo ir atsakomybės už savo šalį. Norime gyventi be baimės, pasitikėdami savimi, vienas kitu ir rytojumi“, – seniai lauktą žinią pranešė D.Grybauskaitė.
Ji tikino, kad apsispręsti kandidatuoti į prezidentus nebuvo lengva. Tokį žingsnį esą lėmė kelios priežastys: sudėtinga Lietuvos ekonominė padėtis ir nedžiuginančios artimiausių kelerių metų perspektyvos. Lemiamą tašką, pasak jos, padėjo sausio 16-ąją riaušėmis prie Seimo virtęs mitingas. „Tiesiog supratau, kad tai mano pareiga. Kiekvienas žmogus tokioje situacijoje privalo apsispręsti, ką jis gali duoti savo šaliai, kada turi grįžti ir kur gali būti naudingesnis konkrečiu metu“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Dėl prezidento posto eurokomisarė varžysis kaip nepriklausoma kandidatė. Tačiau pagalbos organizuojant rinkimų kampaniją jai reikės. D.Grybauskaitė tikisi, kad 20 tūkst. rinkėjų parašų, reikalingų norint būti įregistruotai kaip kandidatė, jai padės surinkti pavieniai asmenys, visuomeninės organizacijos ir partijos. Pretendentė taip pat neatsisakys ir niekuo neįpareigojančios finansinės paramos. „Prašysiu savanoriškos pagalbos. Niekam negalėsiu įsipareigoti, norėsiu išlikti nepriklausoma“, – tvirtino ji. D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad jos rinkimų kampanija bus kukli.
Išeis atostogų
Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad jei eurokomisarė nuspręstų nekandidatuoti į Lietuvos vadovus, jai būtų siūloma antrą kadenciją dirbti Europos Komisijoje (EK).
Eurokomisarės alga triskart didesnė nei 25 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių, siekiantis Lietuvos prezidento atlyginimas. „Rinkausi tarp sočios ramybės ir visiškai nežinomos ateities. Tai iššūkis ne tik man, bet ir mums visiems. Tik kartu galėsime įveikti Lietuvai kylančius iššūkius“, – tikino D.Grybauskaitė.
Jai teks kuriam laikui nutraukti darbus Briuselyje ir grįžti namo – rinkimuose dalyvaujantys eurokomisarai turi išeiti nemokamų atostogų. D.Grybauskaitė jau gavo EK pirmininko Jose Manuelio Barroso sutikimą nuo balandžio 17-osios nevykdyti savo pareigų.
Be kovos nepasiduos
D.Grybauskaitės dalyvavimas prezidento rinkimuose neišgąsdino jos būsimų konkurentų. Šio posto sieksianti Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė Kazimiera Prunskienė pavadino D.Grybauskaitę rimčiausia konkurente. Į prezidentus taip pat einantis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas plačiau komentuoti eurokomisarės sprendimo nenorėjo. Per atstovę spaudai jis perdavė, esą yra pasiryžęs susirungti su D.Grybauskaitė.
VRK pareiškinius dokumentus vakar įteikęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Valentinas Mazuronis tikino, kad kuo daugiau kandidatų – tuo geriau rinkėjams. Dėl dalyvavimo rinkimuose dar neapsisprendęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos patriarchas Vytautas Landsbergis džiaugėsi, kad D.Grybauskaitė pagaliau pasakė savo sprendimą. „Padėtis tapo apibrėžtesnė, visiems bus lengviau dėlioti situaciją“, – aiškino jis.
Buvęs ilgametis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Brazauskas teigiamai vertino D.Grybauskaitės kandidatavimą. Poziciją dėl savo galimo dalyvavimo rinkimuose jis ketina pareikšti per partijos forumus.
Premjeras A.Kubilius džiaugėsi D.Grybauskaitės sprendimu ir žadėjo raginti partiją paremti jos kandidatūrą. „Lietuva, kaip ir visas pasaulis, dar skendi nežinioje dėl ūkio raidos, todėl labai svarbu, kad valstybę į ateitį vestų tautos pasitikėjimą turintis asmuo“, – įsitikinęs jis.
Dešiniųjų kandidatė?
LSDP pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas tvirtino, jog D.Grybauskaitės apsisprendimas kandidatuoti prezidento rinkimuose tikrai nepakeis partijos nuostatos kelti savo kandidatą. Jis bus įvardytas kovo 7-ąją vyksiančiame LSDP suvažiavime.
„Kuo daugiau kandidatų, tuo teisingesni rinkimai ir geriau demokratijai“, – teigė G.Kirkilas. Pasak jo, D.Grybauskaitė – aiškiai dešiniųjų kandidatė, vykdysianti dešiniąją politiką, kurios dabar atsisako visas pasaulis. G.Kirkilas mano, kad problemų dėl eurokomisarės sprendimo iškils TS-LKD. „Jei rinkimuose dalyvaus ir konservatorių garbės pirmininkas V.Landsbergis, bus labai įdomu pasižiūrėti, kurį kandidatą jie rems“, – šypsojosi opozicijos lyderis.
Tikėtini neigiami aspektai
Politologas Tomas Janeliūnas sako, kad D.Grybauskaitės sprendimas dalyvauti rinkimuose nebuvo netikėtas, greičiau – lauktas. „Iš visų žinomų ar numanomų kandidatų D.Grybauskaitės galimybės yra didžiausios. Tačiau bet kuriuo atveju laukia įdomi rinkimų kampanija“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, kas turėtų nutikti, kad D.Grybauskaitės reitingai nukristų, sociologas atsakė, jog tai padaryti galėtų ji pati.
Pasak politologo, teigti, kad eurokomisarė gali pasiekti pergalę jau
per pirmąjį turą, rizikinga. Rinkimų kampanija bus gana ilga, gali nutikti ir netikėtų dalykų. „Kol kas eurokomisarė mėgavosi pakankamai inertišku palaikymu, nes ji pati Lietuvoje pasirodydavo tik periodiškai, būdavo tarsi šalia politinių realijų“, – kalbėjo T.Janeliūnas. Dabar, kai D.Grybauskaitė oficialiai tapo kandidate, gali atsirasti ir neigiamų aspektų, pradėsiančių keisti visuomenės nuomonę. „Todėl nemanau, kad eurokomisarės palaikymas didės kaip ir iki šiol“, – prisipažino politologas. Anot jo, kandidatų gausa gali lemti, jog prireiks ir antrojo rinkimų turo.
Populiarumas gali kristi
Pasak sociologo Vlado Gaidžio, populiarėti Lietuvoje D.Grybauskaitė pradėjo 2007-ųjų vasarą. Maždaug tuo metu šalyje ėmė kilti maisto, degalų kainos, o žmonių nuotaikos – prastėti. „Juo labiau blogėjo padėtis Lietuvoje, tuo labiau didėjo D.Grybauskaitės populiarumas“, – LŽ aiškino V.Gaidys. Tuomet premjero pareigas ėjusio G.Kirkilo reitingas smarkiai smuko.
Sociologas mano, jog viena D.Grybauskaitės populiarumo priežasčių – kad ji kuria laisvo žmogaus, kuriam niekas nedaro įtakos ir kuris nėra susijęs su jokiomis grupuotėmis ar partijomis, įvaizdį. „Be to, ji suprantamai, aiškiai kalba, yra tikra ekonomikos profesionalė, o tai visuomenei taip pat patinka“, – pridūrė sociologas.
Ar pavyks D.Grybauskaitei nugalėti varžovus per pirmąjį turą, V.Gaidys nenorėjo prognozuoti. Pasak jo, politikoje ir sporte netikėtumų niekada netrūksta. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ savo iniciatyva vasario pradžioje pateikė respondentams klausimą – ką jie rinktų prezidentu, jei šiandien vyktų rinkimai? D.Grybauskaitės pavardę nurodė beveik 60 proc. apklaustųjų. Atotrūkis tarp artimiausių konkurentų buvo daugiau nei dešimteriopas.
Paklaustas, kas turėtų nutikti, kad D.Grybauskaitės reitingai nukristų, sociologas atsakė, jog tai padaryti galėtų ji pati. „Tereikia nuolat kartoti, kad būtina susiveržti diržus pensininkams“, – sakė V.Gaidys. Anot sociologo, jei eurokomisarė vis primins, kad gyvenimas dar blogės, jos populiarumas taip pat gali pradėti kristi. „Žmonės pasiilgę tų, kurie suteiktų viltį, vestų į ateitį“, – teigė V.Gaidys.
Ką rodo apklausos?
Kad D.Grybauskaitė geriausiai atstovautų tautos interesams, vasarį manė 26 proc. apklaustųjų (sausį – 21,1 proc., „Vilmorus“ duomenys). Antras pagal reitingą šalies vadovas Valdas Adamkus nuo jos atsiliko 11 procentų.
Sausį 43,2 proc. respondentų prisipažino balsuosiantys už eurokomisarę, jei ši dalyvaus prezidento rinkimuose (gruodį tokių buvo 36,4 proc., „Spinter tyrimų“ duomenys).
Kaip rodo bendrovės RAIT atlikta apklausa, D.Grybauskaitę per prezidento rinkimus palaikytų 40,5 proc. respondentų.
