„Šį įstatymą žmonės daugiau supranta kaip pilietinį apsisprendimą, bet ne kaip prievolę“, – pabrėžia jis.
Neseniai M.Lukšys ir Miuncheno lietuvių bendruomenė (MLB) kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ir paklausė, ką apie karo prievolininkus sako mūsų šalies įstatymai.
M.Lukšys 15min sakė, jog šia tema nuspręsta pasidomėti po to, kai MLB pasiekė Karo prievolės administravimo tarnybos parengta informacija, skirta Lietuvos piliečiams, karo prievolininkams, gyvenantiems užsienyje.
„Žmonių reakcija buvo labai pasyvi – tai kėlė įtarimą, jog MLB nariai savęs su sąvoka „karo prievolininkas“ neidentifikuoja“, – sakė jis.
Paklaustas, kas, jo nuomone, lemia emigrantų požiūrį, jog išvažiavau ir man tai negalioja, M.Lukšys svarstė, kad greičiausiai – žmonių neužtikrintumas, abejingumas, vertybių sistemos neaiškumas, asmeninės išvykimo iš Lietuvos priežastys, galbūt nesėkminga integracija.
„Ne visiems yra svarbus ryšio su Lietuva palaikymas, jau nekalbant apie karo prievolę. Arba, kaip Rytis Zemkauskas rašė apie Europą kaip mano kasdienybę: „Ar Tavo gyvenimas turi didesnį tikslą? Taip, būti geru žmogumi ir piliečiu. Netrukdyti kitiems. (...) Būtų gerai, kad karas ir žudynės baigtųsi iki šešių“. Taip pat ir lietuvių bendruomenės greta lietuviškumo puoselėjimo galėtų labiau dirbti prie sąmoningumo ir politiškumo skatinimo bei stiprinimo“, – teigė jis.
Į dažniausiai užduodamus klausimus atsakė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus specialistė Jolita Gruzdaitė.
– Gyvenu užsienyje jau 1 metus, ar turiu kokių nors pareigų karo prievolei?
– Karo prievolininkai, nuo 18 iki 60 metų vyrai, išvykę gyventi į kitą valstybę ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, privalo nedelsdami informuoti savo regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.
Informuoti reikia el. paštu regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį, kurio teritorijoje karo prievolininkas gyveno prieš išvykdamas (visų skyrių ir poskyrių kontaktai www.karys.lt/kontaktai).
Iki šiol neinformavę apie savo išvykimą karo prievolininkai tai padaryti gali iki š. m. rugsėjo 1 d. Po šios dienos, asmenims, neįvykdžiusiems karo prievolininko pareigų, bus taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. Pakartotinis tokių pareigų neatlikimas gali užtraukti baudą iki šimto keturiasdešimties eurų. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas gali netgi užtraukti baudžiamąją atsakomybę su maksimalia laisvės atėmimo iki 3 metų sankcija.
Karo prievolininkų patogumui, regioniniai karo prievolės ir komplektavimo skyriai ir poskyriai dirba pirmadieniais−ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 19.00 val., o penktadieniais − nuo 8.00 iki 17.45 valandos.
Taip pat visą informaciją apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje galite gauti paskambinę nemokama konsultavimo linija 8 800 12340.
– Sulaukiau 18 metų. Ką turiu žinoti apie karo prievolę?
– Primename, jog pagal Karo prievolės įstatymą, piliečiai vyrai, sulaukę 18 metų, per 3 mėnesius negavę pranešimo apie įrašymą į karinę įskaitą, turi kreiptis į savo ar artimiausią, jiems patogų regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį ir įsirašyti į karinę įskaitą.
– Karo prievolininkas – kokios asmenų grupės įeina į šį apibrėžimą?
– Karo prievolininkas – tiek dar netarnavęs, tiek ir karo prievolę jau atlikęs Lietuvos Respublikos pilietis nuo 18 iki 60 m.
Tai yra visi piliečiai, išskyrus nuo karo prievolės atleistus neveiksnius arba ribotai veiksnius; neįgaliuosius; pagal Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvadas netinkamus pagal sveikatą; esančius dimisijoje ar sulaukusius 60-ies metų; tarnauti nepageidaujančias moteris.
– Jeigu žmogus kitoje valstybėje gyvena jau daug metų, tarkim, 15 ir daugiau, jis vis tiek privalo pranešti apie savo gyvenamąją vietą?
– Taip, privalo. Kadangi gyvenimas užsienyje neatleidžia nuo piliečio pareigų atlikimo.
– Ar žmogus, gyvenantis mobilų gyvenimą užsienyje ir dažnai keičiantis gyvenamąją vietą, kaskart privalo informuoti karo prievolės ir komplektavimo skyrius apie gyvenamosios vietos pakeitimus iki tol, kol jam sukaks 60 metų?
– Tikrai taip. Tai nesukelia didelių kaštų, kadangi apie gyvenamąją vietą prašome informuoti el. paštu.
– Ar žmonės, kurie yra sulaukę pilnametystės ir turi Lietuvos pilietybę, tačiau yra gimę kitoje valstybėje ir joje gyvena, pvz.: Vokietijoje, Amerikoje ar pan., taip pat turi pranešti apie esamą gyvenamąją vietą?
– Taip. Pareiga siejama su pilietybe. Dvigubos pilietybės turėjimas taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų.
– Kodėl žmogus, gyvenantis ne Lietuvoje, privalo pranešti apie savo gyvenamąją vietą?
– Ši informacija reikalinga karinės įskaitos tvarkymui, kuri padėtų susisiekti su karo prievolininkais paskelbus mobilizaciją ar informuojant dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
– Jeigu asmuo, gyvenantis užsienyje, nepranešė iki rugsėjo 1 d. apie savo gyvenamąją vietą karo prievolės ir komplektavimo skyriams, ar tai reiškia, jog jam jau nuo tos dienos gresia administracinė, o kai kuriais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė?
– Pažymėtina, jog į užsienį išvykę karo prievolininkai visą laiką privalėjo teikti informaciją nuo Karo prievolės įstatymo įsigaliojimo 1996 m., šiuo metu taikoma KPĮ 37 str. nuostata įstatyme atsirado 2015 m. ir nuo to laiko nesikeitė.
Nuo rugsėjo 1 d. bus peržiūrimi atvejai, kuomet karo prievolininkai išvyko į užsienį ir nepranešė reikiamos informacijos, ir aptikus nusižengimus bus taikoma administracinė, o itin rimtais atvejais − ir baudžiamoji atsakomybė.
Taip pat primename, jog pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, administracinę atsakomybę galima taikyti ir nuotoliniu būdu, asmeniui nedalyvaujant.
– Kas man apmokės kelionės išlaidas?
– Apie gyvenamąją vietą informuojama el. paštu. Jei patekote į šaukiamųjų sąrašus, pirmajam kontaktui atvykti nebūtina, galima kontaktuoti su savo regioniniu karo prievolės ir komplektavimo skyriumi ir nuotoliniu būdu.
Į privalomąją tarnybą šaukiamiems karo prievolininkams yra apmokamos kelionių (pirmyn ir atgal į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių, karinės medicinos ekspertizės komisiją ir tarnybos vietą) išlaidos.
Karo prievolininkams, gyvenantiems Lietuvoje, kompensuojama ne daugiau kaip 5,7 eurų už vieną kelionę. Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra Europoje kompensuojama ne daugiau kaip 98,8 eurų už vieną kelionę. Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje ir ji nėra nė vienoje Vyriausybės nutarimo priede išvardintoje užsienio valstybėje, kompensuojama ne daugiau kaip 380 eurų. Gyvenamąja vieta laikoma deklaruota gyvenamoji vieta, nebent karo prievolininkas pateikia dokumentus, nurodančius kitą faktinę gyvenamąją vietą.
Kelionės išlaidos karo prievolininkams bus kompensuojamos po to, kai jis regioniniam karo prievolės ir komplektavimui skyriui pateiks prašymą kartu su patirtas kelionės išlaidas patvirtinančiais dokumentais (bilietais, čekiais, kt.).
– Jei patekau į šaukiamųjų sąrašus ir gyvenu užsienyje, ką daryti?
– Karo prievolininkas privalo atvykti į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių arba nuotoliniu būdu pateikti reikalingus dokumentus ir informaciją.
Dokumentų pateikimas nuotoliniu būdu – elektroninėmis priemonėmis su elektroniniu parašu arba registruotu laišku pateikti reikalingų dokumentų patvirtintas kopijas (LR pasas ar asmens tapatybės kortelė, išsilavinimą rodantys dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, pagal poreikį dokumentai, kuriais pagrindžiami Karo prievolės įstatymo 3 str. ir 15 str. 1 d. numatyti atleidimas nuo karo prievolės ir tarnybos atidėjimas.
Jei pateikti dokumentai buvo išduoti ne lietuvių kalba, jie turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimai turi būti susegti su dokumentais ar su teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintomis dokumentų kopijomis.
– Ką daryti, jei esu patekęs į šaukiamųjų sąrašus ir negaliu tarnauti?
– Atleidimo nuo karo prievolės ir tarnybos atidėjimo atvejai yra numatyti karo prievolės įstatymo 3 ir 15 str.
Karo prievolininkas taip pat gali pateikti argumentuotą prašymą dėl tarnybos atidėjimo dėl neproporcingai didelės žalos jo interesams, jei mano, jog tokia žala jam kiltų dėl to, kad, pavyzdžiui, augina du ar daugiau mažamečių vaikų, vienintelis darbingas šeimos maitintojas, šaukiamas žmonos nėštumo laikotarpiu ir nėštumo bei gimdymo atostogų laikotarpiu ar kitais atvejais.
Prašymus svarstytų specialios komisijos. Jei būtų įrodyta žala, tarnyba būtų atidedama einamiesiems metams arba trumpesniam laikotarpiui. Visi prašyme pateikti faktai turi būti pagrįsti dokumentais, juos reikia pateikti regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui (www.karys.lt/kontaktai) tiesiogiai, per įgaliotą asmenį arba nuotoliniu būdu.
– Ar galima sveikatą pasitikrinti užsienyje?
– Norint atleidimo nuo karo prievolės ar tarnybos atidėjimo dėl medicininių priežasčių, būtina atvykti į Lietuvą ir praeiti karinę medicininę komisiją.
– Noriu atlikti tarnybą, kaip galiu tai padaryti?
– Norintys tarnybą gali atlikti tarnaudami nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje (šauktiniu, 9 mėn. nuolatinės tarnybos, kareivinių režimu, per visą tarnybą (įvertinus ją „labai gerai“) galima gauti maksimaliai 3044 eurus). Krašto apsaugos savanorių pajėgose (kario savanorio tarnyba vyksta savaitgaliais, maždaug vieną savaitgalį per mėnesį, bazinis kario savanorio įgūdžių kursas tarnybos pradžioje trunka 3 savaites, sutartis pasirašoma 4 metams. Po 3 metų tarnybos ir įgijus pagrindinį karinį parengtumą, įskaitoma privalomoji tarnyba, mokamas atlyginimas pagal ištarnautą dienų skaičių, pradžioje apie 22 eurus už dieną arba pagal civilinio atlyginimo vidurkį), jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (skirta studijuojantiems ar jau baigusiems aukštąją mokyklą, 3 metų studijos 1−2 savaitgalius per mėnesį per mokslo metus, baigus − suteikiamas leitenanto laipsnis ir įskaitoma privalomoji tarnyba).
Į profesinę karo tarnybą šiuo metu priimami tik karinę tarnybą atlikę asmenys arba tam tikri specialistai (ryšininkai, medikai), taip pat bus priimami tarnybą baigę šauktiniai.
Kreiptis dėl priėmimo į tarnybą galima užpildant anketą www.karys.lt arba kreipiantis į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ir pateikiant prašymą (kontaktai − http://karys.lt/kontaktai.html). Daugiau informacijos apie karinės tarnybos būdus – www.karys.lt.
– Noriu tarnauti užsienio šalies kariuomenėje, ar galima?
– Lietuvos Respublikos pilietis, norintis atlikti karinę tarnybą užsienio valstybėje, turi kreiptis dėl leidimo į VRM. Su šiuo leidimu atlikus tarnybą NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomosios tarnybos įskaitymo.
