Ilgos eilės prie „Maisto banko“: parama taip reikalinga, kad daugelis ateina anksčiau nei paskirta

Eilė kaip reta

Eilė prie „Maisto banko“ autobusiuko su dalinama parama penktadienio popietę atrodė išties nemaža. Kaip pasakojo ją iš tolo užfiksavęs vilnietis, buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Tomas Seikalis, einant pro šalį jo akį patraukė ilga stovinčiųjų eilė.

„Žmonių eilė, retai tokią mieste pamatysi. Didelė dalis žmonių rusiškai kalbantys, gal atvykėliai. Buvo vargingiau atrodančių ir buvo tokių, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg ir neturėtų stokoti. Daug moterų ir darbingo amžiaus žmonių.

Žmonės jautėsi nepatogiai, kai į juos atkreipdavai dėmesį. Matyt, ne kasdien tenka tokiose eilėse stovėti. Tačiau visi stovėjo ramūs ir drausmingi, jokių riksmų, ginčų ar bandymo užlįsti be eilės“, – kalbėjo T.Seikalis.

Tomo Seikalio nuotr./Eilė prie „Maisto banko“

Laikas paskiriamas, bet ne visi to laikosi

Daugiau nei 15 metų dirbančio „Maisto banko“ darbuotojai pripažįsta, kad labai stengiasi, jog tokių eilių nebūtų, bet jos susidaro.

„Paramos gavėjams išsiuntinėjame trumpąsias žinutes su laiku, kada rekomenduojame jiems ateiti (išskirstome laiko intervalais), paskiriame pakankamai laiko paramos atsiėmimui. Deja, tačiau maistas taip reikalingas, jog daugelis ateina daug anksčiau nei nurodyta, todėl ir susidaro eilės“, – apie tai, kodėl tokios eilės susidaro, 15min sakė „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.

Jos teigimu, prašančiųjų paramos skaičius šiais metais tikrai labai stipriai išaugo: „Lygindami du tuos pačius metų mėnesius šiemet ir pernai, skaičiuojame, kad padedame beveik 20 tūkst. žmonių daugiau ir kas mėnesį prisideda vis naujų žmonių, kuriems reikalinga pagalba.

Skursta apie 500 tūkst. žmonių

„Maisto bankas“ per metus nuo iššvaistymo išsaugo ir stokojantiems išdalina daugiau nei 6100 tonų gero maisto, kuris galėjo būti išmestas ar utilizuotas ir šiuo maistu per mėnesį padedame 180 tūkst. žmonių, taip pat remiame daugiau nei 600 kitų paramos organizacijų, kurios stokojantiems dalina maistą ar turi labdaros valgyklas.“

Maistas taip reikalingas, jog daugelis ateina daug anksčiau nei nurodyta, todėl ir susidaro eilės.

Skaičiai išties įspūdingi, bet, kaip sako M.Petronytė, „deja, tačiau skurdo statistika Lietuvoje negailestinga – skursta kas penktas šalies gyventojas“.

„Tai yra apie 500 tūkst. žmonių. Naujausia Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo apklausa parodė, kad 12 proc. gyventojų trūko pinigų net maistui įsigyti – vienam svarbiausių žmogaus fiziologinių poreikių.

Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalyje daugiau nei 400 tūkst. tonų gero maisto per metus yra iššvaistoma. Todėl mes labai raginame ūkininkus, prekybininkus, gamintojus, logistikos, maitinimo įmones – jeigu jūs turite gero maisto, kurio nepavyksta realizuoti, labai prašome, susisiekite su „Maisto banku“. Tokiu būdu ne tik prisidėsime prie klimato kaitos mažinimo, bet ir padėsime stokojantiems žmonėms“, – kalbėjo organizacijos atstovė.

Kaip teigta ŽŪM pranešime, per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. tonų maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kg – išmetama namuose.