Rusijoje kaltinamas lėšų, skirtų Skolkovo, Rusijos Silicio slėnio, projektams, pasisavinimu vienintelis Dūmos narys, balsavęs prieš Krymo okupaciją, Ilja Ponomariovas dabar gyvena tai Kijeve, tai Standforde, Kalifornijoje, kur bando surinkti lėšų projektams Ukrainoje.
Pirmadienį Standfordo universitete jis rado laiko susitikti su Europos ir Azijos žurnalistais. Klausiamas, kaip vertina praėjusią savaitę įvykusį Rusijos naikintuvų skrydį prie pat JAV karinio laivo Baltijos jūroje, I.Ponomariovas tikino, kad tai yra dar vienas Rusijos bandymas pademonstruoti raumenis prieš NATO.
„Viskas, kas vyko pastaruoju metu – pradedant Turkija, o paskui Rusijos naikintuvais prie JAV laivo, atrodo kaip pasiruošimas konfliktui su NATO. V.Putinas, ko gero, galvoja, kad jam reikia šito konflikto, kad jis nepasirodytų silpnas prieš rinkimus, jis svarsto, kad Vakarų šalių lyderiai, bijodami konflikto su branduoline valstybe ir atsižvelgdami į visuomenės nuomonę, nieko nedarys, JAV neįsikiš. Dabar jis NATO demonstruoja savo rimtą nusiteikimą su visomis tomis pratybomis. NATO situaciją vertina labai rimtai, bet ar gautų politikų pritarimą veikti, klausimas. Todėl Baltijos šalims tikrai gresia pavojus“, – sakė jis.
I.Ponomariovas prognozavo, kad rimtesnė provokacija gali įvykti dar šiemet ir, greičiausiai, Lietuvoje.
Iki 2017-ųjų rinkimų V.Putinas nori parodyti, kad jis gali nugalėti NATO. Mano skaičiavimu, labiausiai tikėtinas scenarijus susijęs su Kaliningradu.
„Nemanau, kad tai vyktų taip, kaip Pietų Osetijoje ar Kryme. Nemanau, kad jie užgrobs teritoriją, bet bus kokia nors slapta operacija. Kibernetinė ataka nelabai tikėtina, nes ji tiesiogiai nesusijusi su karine intervencija. Ji ne taip gerai atrodo televizijoje, ją sunkiau paaiškinti. Iki 2018-ųjų rinkimų V.Putinas nori parodyti, kad jis gali nugalėti NATO. Mano skaičiavimu, labiausiai tikėtinas scenarijus susijęs su Kaliningradu.
Po Potsdamo sutarties ši teritorija Rusijai buvo atiduota laikinai ir tas laikas jau baigėsi. Taigi labai lengva spekuliuoti vokiečių revanšizmu, bandymu atitolinti Kaliningradą nuo Rusijos ir tada pasiųsti karius tranzitiniu traukiniu. Lietuva, žinoma, jaustųsi pažeista, bet ar NATO taikytų kolektyvinę gynybą numatantį straipsnį, klausimas“, – svarstė I.Ponomariovas.
Bet kokiu atveju, pasak pašnekovo, konfliktas tarp NATO ir Rusijos bus neišvengiamas ir belieka tik viltis, jog NATO neatsisakys savo esminės vertybės – kolektyvinės gynybos.
„Būtų klaida laikyti Putiną Napoleonu, kuris nori užkariauti Europą. Jis nebent Napoleonas Trečiasis bonapartistas, kuris pradėjo karą su Prūsija, kad tik išsaugotų valdžią. Kuo didesnis priešas – tuo didesnė pergalė, todėl neabejoju, kad jis kažkaip puls NATO šalį“, – įspėjo jis.
V.Putinas nori ne žemių, o valdžios ir pinigų
Valdžia Rusijoje pasikeisti gali tik įvykus didžiulei nelaimei arba vėl radus negyvą kurį nors labai garsų Rusijos valdžios kritiką.
Dabar pasitraukusio jo laukia tik kalėjimas ir mirtis.
„Nežinau, kas dabar galėtų priversti Rusijos valdžią keistis. Nebent didelė katastrofa, koks nors labai žiaurus nužudymas populiaraus žmogaus. Borisas Nemcovas buvo nužudytas, bet jis nebuvo labai populiarus. Kas tikrai neturės įtakos valdžios kaitai, tai ekonomika“, – svarstė I.Ponomariovas.
Rusijos opozicionierius tikino, kad V.Putinas dabar pats save įvarė į kampą. Jis tikino, kad nei Gruzijos, nei Ukrainos užkariauti Rusijos prezidentas nenorėjo, taip tik „nusipirko“ valdžią ir turtą namuose.
„Galios ir pinigų. Jis nori tai išsaugoti. Daug žmonių sako jam, kad jau laikas trauktis. Nustebtumėte, kiek žmonių Rusijoje to norėtų. Tačiau jis sukūrė tokią sistemą, kurios negali palikti. Galėjo trauktis 2008-aisiais. Tada jis būtų išsaugojęs pinigus ir įtaką valdžioje. Dabar pasitraukusio jo laukia tik kalėjimas ir mirtis“, – paklaustas, ko siekia V.Putinas, sakė I.Ponomariovas
„Dabartiniai veiksmai yra gynybinės atakos. Jis niekada nenorėjo užkariauti Gruzijos ar Ukrainos, tačiau kariniai konfliktai jam padėjo išsaugoti Rusijos žmonių pasitikėjimą“, – pridūrė I.Ponomariovas.
I.Ponomariovas tikina, kad šiuo metu Rusijos ekonomika griūva ne dėl jai taikomų sankcijų, kurios buvo per silpnos. Opozicionieriaus nuomone, kur kas labiau situaciją pablogino tos sankcijos, kuriomis savo šalies gyventojus nubaudė pats V.Putinas, įvesdamas Vakarų prekių embargą.
Jis pabrėžė, kad per pastaruosius metus iš Rusijos pabėgo 2 mln. žmonių.
„Rusija tokia šalis, kurioje viskas gali pasikeisti per 5 metus, bet niekas negali pasikeisti per 200 metų. Žinoma, per pastaruosius metus Rusija labai pasikeitė. Rusija kitokia nei buvo Sovietų Sąjungos laikais. Dabar čia nėra ideologijos, bet yra kleptokratija ir tai labai skiriasi nuo Sovietų Sąjungos. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Rusija tikėjosi permainų ir politikai varžėsi dėl to, kuris bus labiau vakarietiškas. Nacionalizmas tuo metu nebuvo ant bangos“, – teigė jis.
Jis akcentavo, kad ir V.Putinas buvo provakarietiškas.
I.Ponomariovas turi fiziko ir socialinių mokslų diplomus, jis buvo Kremliaus sužlugdytos bendrovės „Jukos“ viceprezidentas, modernių technologijų, energetikos sektoriaus projektų vadovas, Dūmos deputatas, atstovaujantis liberaliems kairiesiems.
15min žurnalistės stažuotę programoje „Digital Communication Network“ JAV apmokėjo organizacija „World learning“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
