Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos atstovė Gintarė Guzevičiūtė patvirtino pabėgėlės mintis.
„Lietuvoje apie pabėgėlius ir imigrantus dažnai kalbama kaip apie vieną kategoriją. Tik tada, kai žmonės supranta, kad pabėgėlis yra žmogus, kuris buvo priverstas pabėgti iš savo šalies, nes jam grėsė kalėjimas arba mirtis, jų požiūris pasikeičia – atsiranda pozityvus noras padėti“, – pasakojo G.Guzevičiūtė.
Lietuvoje apie pabėgėlius ir imigrantus dažnai kalbama kaip apie vieną kategoriją.
Pasak pabėgėlės iš Etiopijos, Lietuvoje jai vis dar sunkiausia bendrauti lietuvių kalba. Visa kita – visai gerai. Pirmąjį darbą viename greitojo maisto restorane moteriai pavyko susirasti palyginti greitai. Vėliau įsidarbinti kitur irgi nebuvo sudėtinga.
Daugiausiai pabėgėlių – Lietuvoje
Lietuvos Raudojo kryžiaus draugijos atstovės G.Guzevičiūtės teigimu, palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje pabėgėlių yra daugiausia. Šiuo metu jų čia gyvena apie du šimtus. Kasmet gaunama apie tris šimtus prieglobsčio prašymų, iš kurių patenkinama tik šimtas.
„Lietuvos įstatymai reglamentuoja, kad pabėgėlis prieglobsčio gali prašyti tik kirtęs Lietuvos sieną – raštu arba žodžiu. Tačiau tos sienos jis neprivalo kirsti teisėtai. Asmuo, kurio tikslas yra prieglobsčio siekimas, atleidžiamas nuo atsakomybės neteisėtai kirtus sieną“, – sakė „Laisvosios bangos" pašnekovė.
„Kai žmogus pateikia prieglobsčio prašymą, jis keliauja į Užsieniečių registracijos centrą. Ten jis apgyvendinamas ir laukia Migracijos departamento sprendimo dėl statuso. Sprendimą departamentas turi priimti per tris mėnesius. Tačiau yra galimybė sprendimą nukelti dar trims mėnesiams“, – apie procedūras, laukiančias į Lietuvą atvykusių pabėgėlių, kalbėjo G.Guzevičiūtė.
Tik tada, kai žmonės supranta, kad pabėgėlis yra žmogus, kuris buvo priverstas pabėgti iš savo šalies, nes jam grėsė kalėjimas arba mirtis, jų požiūris pasikeičia – atsiranda pozityvus noras padėti.
Anot jos, pabėgėliams Lietuvoje yra išduodami du skirtingi leidimai. „Kai žmogus gauna pabėgėlio statusą, jam suteikiamas ir nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje, todėl vėliau jau nieko papildomai daryti nereikia. Tačiau žmogus gali gauti ir papildomą apsaugą, t.y., kai jis neatitinka pabėgėlio statuso, nėra persekiojamas dėl politinių, socialinių, religinių, etninių ar rasinių priežasčių, bet negali būti išsiųstas į savo gimtąją šalį, nes ten vyksta karinis konfliktas, žmogaus teisių pažeidimai, ar paaiškėja, kad ten su juo būtų elgiamasi žeminančiai. Tuomet čia jam suteikiama papildoma apsauga ir leidimą gyventi Lietuvoje jis gauna metams. Po šio laikotarpio Migracijos departamentas vėl vertina situaciją ir, jei paaiškėja, kad pabėgėliui vis dar pavojinga grįžti į savo šalį, leidimas pratęsiamas dar metams“, – situaciją aiškino Raudonojo kryžiaus atstovė.
Didelis dėmesys integracijai
„Žmogus, pripažintas pabėgėliu Lietuvoje, keliauja į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, kur gyvena iki aštuonių mėnesių ir mokosi lietuvių kalbos, profesinių įgūdžių, ruošiasi savarankiškam gyvenimui Lietuvoje. Tada jis keliauja į pasirinktą miestą, bando susirasti darbą, būstą, vaikams mokyklą, gyventi įprastą gyvenimą. Tačiau jam valstybė skiria kuratorių, kuris padeda tvarkyti dokumentus ir pan.“, – apie pabėgėlių pasirengimą gyvenimui Lietuvoje pasakojo G.Guzevičiūtė.
Raudonojo kryžiaus draugija turi ir pabėgėlių centrą, kur iškilus rūpesčiams, pabėgėliai gali kreiptis, tiesiog ateiti, pasibūti, pabendrauti su kitais pabėgėliais.
Anot pašnekovės, gyvenant svetur pabėgėliams iškyla ir krizinių situacijų – darbo, būsto netekimas, sveikatos problemos.
