Tiesioginę konferencijos vaizdo transliaciją galėjote stebėti antradienį nuo 14 val.
Tarptautinę antikorupcijos dieną – gruodžio 9-ąją – 15min.lt skaitytojai gali bendrauti su žmogumi, kovojančiu su korupcija 365 dienas per metus. Maža to, tai jis daro iš vidaus, būdamas policijos sistemos dalimi.
Policijos departamento Imuniteto valdyba darbą pradėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d., nuo tada vadovo pareigas eina D.Malaškevičius.
***
– Net keli skaitytojai klausė: kas išvis yra Imuniteto tarnyba ir kokia jūsų užduotis?
– Prieš trejus metus policijoje įkurta Imuniteto tarnyba. Ji skirta vidaus struktūros apsaugai nuo išorinio poveikio. Tai korupcija, bandymai paveikti. Mūsų tarnyba skirta tam, kad policija veiktų gerai ir sąžiningai.
– Kiek pareigūnų šiuo metu dirba Imuniteto tarnyboje? Ar regioniniuose komisariatuose yra jūsų atstovų?
– Iš viso apie 70 per visą Lietuvą. Apie 50 pareigūnų dirba teritoriniuose padaliniuose.
– Turbūt šitą klausimą girdite dažnai – kaip kiti pareigūnai, jūsų kolegos, vertina Imuniteto tarnybą? Ar nėra trinties dėl jūsų atliekamo darbo pobūdžio?
– Trinties tikrai nematome. Skelbiame visą informaciją savo tinklalapyje ir ten galima komentuoti. Darbo pradžioje – 2011 metais – beveik visi komentarai buvo nukreipti prieš mus, nes dėl krizės buvo algos mažos , bet dabar blogų komentarų dalis akivaizdžiai mažėja. Labiau smerkiami korumpuoti pareigūnai.
Šiek tiek visada lyginamės su STT, bet darbo atmosfera mūsų yra sunkesnė, nes, STT padaro ir išeina, o mes būname visur – net kalėdiniuose vakarėliuose. Ir trinties pasitaiko.
Galiu pripažinti, kad ir prisikviesti žmonių į tarnybą nebuvo lengva. Net sužinoję, kad kažkoks kolega kandidatuoja, kiti pradėjo nesisveikinti. Be to, vienai tarnybos pareigūnei neseniai buvo supjaustytos padangos, kitam – į pašto dėžutę primesta centų, padėta gyvūnų maitos. Mes suprantame, kad skaudžiai geliame.
– Jeigu neklystu, anksčiau tokį prevencinį darbą atliko Organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybos (ONTV). Jūs pats vadovavot sostinės kriminalistams. Ar smarkiai skiriasi darbo specifika?
– Iki mūsų nelabai kas nors išvis šias funkcijas vykdė. Tai buvo tik papildoma ONTV funkcija.
O darbas smarkiai nesiskiria, sudėtingumas yra tas, kad korupciją tiriant kai kas yra kur kas sunkiau. Jei pagavai narkotikų pardavėją, tai jau viskas aišku. O policininką su pinigais pagavęs dar nieko nežinai – turi įrodyti, kad jie duoti už poveikį. Todėl ir bylų sėkmių procentas nėra toks didelis. Juk žinote, kaip būna, kai kyla skandalas, visi pasakoja, kad tai buvo partijos pinigai. Be to, korupcijos atveju, niekas nenori pripažinti, kad tai buvo kyšis. Nė viena pusė.
– Dauguma skaitytojų klausimų buvo susiję su kelių policija ir patruliais. Matyt, gyventojams susidaro įspūdis, kad Imuniteto tarnyba kovoja tik su korupcija žemiausiose grandyse. Ar į jūsų akiratį yra patekę aukšto rango pareigūnų?
– Iš tiesų daugiausia patrulių pakliūna, nes jų fiziškai daugiausia. Tai natūralu, kad dažniau ir įkliūna. Iš tikrųjų, vienas mūsų priroritetų yra eismo priežiūros pareigūnai, nes visuomenė pagal juos dažniausiai susidaro nuomonę apie visą policiją. Jei parodysime, kad nesusitvarkome su tuo, kas visiems bado akis, tai klausimas, kam mūsų visai reikia.
Kitas mūsų prioritetas – akcizinės prekės. Tai opi problema Lietuvoje, o kai kurie pareigūnai yra į šią veiklą įsitraukę, pavyzdžiui, palydi krovinius, nepamato kažkokios nusikalstamos veikos.
Trečias prioritetas, tai vadovaujantys pareigūnai, nes tai, ko jie reikalauja iš savo pavaldinių, kokį rodo pavyzdį, taip elgiasi ir visas jų padalinys. Gal apie juos mažiau girdėti, bet jau yra nuteistų Policijos departamento žmonių dėl viešųjų pirkimų, Vilniaus, Skuodo, Rietavo policijos skyrių viršininkai.
Tikrai nesutinku, kad imamės tik eilinių policininkų.
– Kaip elgtis, jei policijos pareigūnas leidžia suprasti, kad gavęs kyšį jis nefiksuos pažeidimo?
– Reikia neduoti kyšio. Mes matome, kad vairuotojai įveliami į schemas iš nežinojimo, kokios pasekmės jų laukia. Kartais kyšis būna didesnis nei piliečiui grėsusi bauda.
Daug kas nežino, kad, jei padarėte kažkokį nesunkų pažeidimą, tai mokate pusę minimalios baudos. Kai kurie kyšių norintys pareigūnai tas baudas išpučia, nurodo viršutines ribas. Siūlau to neklausyti, nes bauda dažniausiai skiriama mažesnė.
Jei vis dėlto esate išprovokuotas duoti kyšį, iškart skambinkite 112, arba, jei praėjo daugiau laiko, praneškite mums pasitikėjimo telefonu ir nebūsite nubaustas už kyšininkavimą. Bet policininkas, ko gero, baudos sulauks, nes nustatyti, kas buvo, yra pakankamai nesudėtinga.
– Ar esate nustatę tokių atveju, kad policijos pareigūnas provokuotų gyventoją duoti kyšį tik tam, kad įtiktų savo vadovybei?
– Esu girdėjęs tokių gandų ir galimai, kad tokia schema egzistuoja, tačiau nesame nustatę tokio atvejo.
– Daug klausimų buvo susiję su Imuniteto tarnybos finansavimu. Tarkime, vienas skaitytojas tikina, kad Imuniteto tarnybos pareigūnų atlyginimai yra vos ne dvigubai didesni. Žmogus klausia: ar nebūtų logiškiau taikyti standartinę algą, nes tada tikrai būtų surinkti idėjiniai ir nepaperkami pareigūnai?
– Tikrai labai norėtume, kad gautume tas didesnes algas, bet taip nėra. Kuriant padalinius, kur buvo galima, kai kur truputį daugiau – 200 litų – buvo mokama, bet tikrai ne dvigubai. Ir ne visur.
– Neįprastas klausimas: kada Lietuvoje policijos nuovadose pareigūnai sėdės bendrose salėse, kaip rodo serialuose, o ne užsirakinę atskiruose kabinetuose kaip yra Alytuje? Matyt, šitas klausimas turėtų būti adresuotas ne jums, tačiau kalbant apie prevenciją – ar toks sėdėjimas bendrose salėse gali sumažinti korupciją?
– Viena byla, kuri buvo susijusi su korupcija Kauno kabinetuose, mums pakišo mintį, kad gal tokia patalpa gelbėtų. Pasiūlymas toks yra, bet tam reikia lėšų. Naujose patalpose į tai bus atsižvelgta, bet visur kol kas nepavyks. Kai kur, pavyzdžiui, kriminalinėje policijoje, kur vyksta apklausos, to ir neturėtų būti dėl konfidencialumo.
– Keli klausimai buvo susiję su tuo, kad viena iš Imuniteto tarnybos užduočių yra ginti pačius policijos pareigūnus, jų šeimas ir artimuosius nuo grėsmių, susijusių su darbu. Ar realybėje tenka susidurti su tokiomis užduotimis?
– Taip, jų yra atlikta ne vienas. Ypač, kai bando vadovas paveikti sąžiningą pareigūną. Tokių tyrimų, tiesa, nėra daug. Vienetai.
– Jūs pats esate kriminalistas. Ar per savo karjerą esate sulaukęs grasinimų?
– Ne, nesu.
– Žmogus klausia: ar jums pačiam nėra apmaudu tai, kad daugelis imuniteto pareigūnų bylų baigiasi niekuo. Matyt, mes taip teigti negalime, bet gal Imuniteto tarnyba analizuoja, kaip baigiasi jūsų atliekami ikiteisminiai tyrimai? Kiek korumpuotų pareigūnų sulaukia realių bausmių?
– Mes analizuojame visas bylas, žiūrime, ar niekur nesuklydome. Deja, Aukščiausiasis Teismas dabar formuoja praktiką švelninti požiūrį į tokius nusikaltimus. Būna tokių atvejų, kai pritrūkstame įrodymų, kad veika yra padaryta, bet nebuvo nė vieno atvejo, kad kaltintume visai nekaltą.
– Vienas skaitytojas teigia, kad jūsų darbas kenkia policijos įvaizdžiui. Nes esą ikiteisminių tyrimų dėl pareigūnų korupcijos padaugėjo, todėl gyventojams susidaro įspūdis, kad situacija policijoje tik blogėja. Ar sutinkate, kad yra ir tokia problema?
– Sutinku. Visada norint pradėti spręsti problemą, reikia ją pripažinti. Kaip anoniminių alkoholikų ratelyje, kur pirmiausia turi pasakyti, kad geri.
Policija taip pat įkurdama tarnybą pripažino, kad problema yra. Tačiau, juk nebuvo taip, kad iki mūsų įkūrimo nebuvo korupcijos, o staiga atsirado krūva bylų. Net Švedijos prokuratūroje visi galvojo, kad nėra korupcijos, o, kai pradėjo dirbti šiuo klausimu, jos atrado.
Jei neieškai, taip jau yra, kad nerandi.
– Kaip baigėsi tyrimas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnų, kurie veikė kartu su nusikaltėlių grupuote. Gal jau yra teismo sprendimai? Ar Imuniteto tarnyba prisidėjo prie Šiaulių pareigūnų demaskavimo?
– Taip, mes prisidėjome, atlikome ikiteisminį tyrimą. Byla tikrai nenutilo. Teisme yra suplanuoti keli posėdžiai, tik policija čia nebedalyvauja, prokurorai palaiko kaltinimą.
Penkiems pareigūnams yra jau pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikaltamame susivienijime. Tai labai rimti įtarimai. Kitiems, rodos, trylikai, kiti įtarimai. Yra paimta narkotikų, tai paneigti nusikaltimus bus sunku.
Visuomenei ši byla buvo šokas, bet aš to tikėjausi, nes šie padaliniai, kurie tiria narkotikų nusikaltimus, pasaulio mastu – Marselyje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje – yra pažeidžiami. Prekeiviai labai suinteresuoti įtraukti pareigūnus į šią veiklą.
– Ar galima teigti, kad tai buvo vienas iš skaudžiausių smūgių policijos įvaizdžiui?
– Kriminalinės policijos įvaizdžiui, taip. Ši byla parodė, kad ne tik kelių policininkai ima kyšius, bet korupcijos yra ir kitose srityse. Nėra terpės, kur korupcija negalima.
– Skaitytojas klausia, kodėl imuniteto pareigūnų nėra kitose valstybės institucijose. Šitas klausimas turėtų būti adresuotas ne jums. Tačiau ar bendraujate su kitų tarnybų imuniteto pareigūnais?
– Korupcija lokalus dalykas. Taip artimai, kaip su kriminalinės policijos pareigūnai, tiriančiais, pavyzdžiui, kontrabandos kelius, nebendradarbiaujame, bet, jei gauname žinių apie pasieniečius – perduodame jiems, o mums perduoda, jei ką sužino apie policininkus.
Šiaip dauguma teisėsaugos institucijų tokius padalinius turi. Net VSD ir STT.
– Ar jį tenkina bendradarbiavimas su Specialiųjų tyrimų tarnyba? Ar naudinga iš ten gaunama informacija?
– Žinoma. Nekonkuruojame su jais, tyrimai yra skirtingi, darbai kitokie. Jų darbas aukšto rango korupcija, politikai, valstybės tarnautojai. Mūsų įsikūrimas jiems palengvino dalią, nes policija tvarkosi pati.
Mes patenkinti bendradarbiavimu ir žiūrime į STT kaip į vyresnį brolį, kuris gali patarti, ypač dėl viešųjų pirkimų, kur labai sunku įrodyti viską, o schemos taip ištobulintos, kad pinigų niekas nededa ant stalo, o atsiskaito per trečius asmenis.
– Ar ateityje planuojama plėsti Imuniteto valdybą?
– Nemanau, kad ją reikia plėsti. Galime plėstis iki begalybės. Pagalvojau, kad net, jei visos tarnybos tirtų tik korupciją, turėtų, ką veikti. Bet mūsų uždavinys tas, kad korupcija nepeveiktų neigiamai visos institucijos veiklos. Gali būti vienas ar du korumpuoti pareigūnai, neturime vilčių, kad visi bus švarūs, bet tai neturi tapti institucijos problema.
– Buvote siūlomas į Policijos generalinio komisaro postą. Ar norėjote užimti šias pareigas ir ar nenusivylėte, kai pasirinko ne jus?
– Labai nekorektiškas klausimas. Tik skaičiau žiniasklaidoje, kad buvau kandidatas, bet niekas su manimi apie tai nekalbėjo. Man garbė, kad papuoliau tarp tų iškilių pareigūnų, kurie buvo siūlomi.
Tikrai nesijaučiu nusivylęs.
– Apibendrinant, ar korupcijos policijoje mažėja?
– Tikrai mažėja. Mes turime skaičius. Kas trejus metus daromas korupcijos žemėlapis rodo, kad policija buvo vienintelė institucija, kurioje kyšininkavimo indeksas sumažėjo ir kyšio prievartavimo indeksas sumažėjo, kai kitur liko ar augo. Tai ne tik Imuniteto tarnybos nuopelnas, bet visos policijos nuopelnas, kad kyšio reikalavimo indeksas mažėjo net ketvirtadaliu. Tai, žinoma, dar nėra pasiektas tikslas, bet įrodymas, kad esame gerame kelyje.
Mano tikslas, kad po dešimties metų korupcija liks tik pavienių prastų pareigūnų problema.
