Ji apsaugo nuo sunkių komplikacijų ir gerokai mažina plitimą, tereikia naudotis šia priemone ir nesitikėti „stipraus imuniteto“, kuris šiuo klausimu visiškai niekuo dėtas, pagalbos.
– Iš žmonių, nenusiteikusių skiepytis, neretai išgirstame – mano imunitetas yra stiprus, man nereikia vakcinos. Kaip jūs galėtumėte tai pakomentuoti? Ar vakcina ir imunitetas prieštarauja vienas kitam?
– Toks pasakymas – mano imunitetas yra stiprus, yra labai netikslus. Pavyzdžiui, jei imtume tokius žmones, kurie serga autoimuninėmis ligomis, jų imunitetas yra stiprus, tačiau šiuo atveju kalbame apie tai, kad – neadekvačiai stiprus, jis tiesiog supainioja, į ką reikia atsakyti, o į ką ne. Taigi sakyti, kad mano imunitetas yra stiprus, mano galva, yra nonsensas, galbūt reikėtų vertinti, ar imunitetas veikia adekvačiai. Kas yra adekvatus veikimas? Kai imunitetas gerai atpažįsta svetimkūnius, į juos reaguoja tinkamai – ne per stipriai, ir ne per silpnai, tačiau šito mes niekaip negalime iš anksto prognozuoti.
Pavyzdžiui, jei žmogus gauna itin didelę viruso dozę, net nebūtinai koronaviruso, imunitetas nespės iš karto stipriai į jį atsakyti. Kai žmogus susiduria pirmą kartą su antigenu, kurio jo imuninė sistema dar nepažįsta, pagaminti antikūnų užtrunka mažiausiai savaitę arba net dešimt dienų, tik tada tas specifinis imunitetas pradeda veikti visa jėga. O šiuo konkrečiu atveju, kai kalbame apie COVID – 19, virusas plinta ir dauginasi labai greitai ir organizmas kartais tiesiog nespėja reaguoti. Juk žiūrėkite, kiek daug pasaulyje žmonių yra mirę nuo įvairių infekcinių ligų. Visos plačiai pasaulyje išplitusios, istoriškai gerai žinomos infekcijos buvo stipresnės už daugumos žmonių vadinamąjį stiprų imunitetą. Jeigu kartais žmonėms atrodo, kad dabar visi kažkodėl nusilpę, o anksčiau žmonės buvo labai stiprūs – netiesa, juk milijonai žmonių yra mirę nuo infekcinių ligų.
Visos plačiai pasaulyje išplitusios, istoriškai gerai žinomos infekcijos buvo stipresnės už daugumos žmonių vadinamąjį stiprų imunitetą.
– Ką šiuo atveju daro vakcina, kaip ji paveikia mūsų organizmą?
– Vakcina, paprastai kalbant, paruošia mūsų organizmą kovai, kad jis galėtų sureaguoti į antigeną greičiau – nelaukiant savaitės, dešimt dienų ar dar ilgiau. Kai organizmas į kovą įsitraukia anksčiau, jau „apmokytas“ vakcinos, ir kova yra daug lengvesnė. Vakcinuoto žmogaus imunitetas suaktyvinamas beveik iš karto – nedelsiant, kai tik infekcija papuola į organizmą.
– Kitaip tariant, skiepydamiesi įsileidžiame mažą dalelę viruso, siekdami susipažinti?
– Skiepydamiesi, mes įsileidžiame viruso imitaciją, kuri leidžia mūsų imunitetui, mūsų organizmui pasitreniruoti. Vakcinoje nėra jokio pilno viruso, tai yra imitacija, fragmentas, iš kurio niekaip pats virusas negali „susirinkti“. Tai yra muliažas, leidžianti mūsų imuninei sistemai pasimokyti ir, kaip matome, efektyviai pasimokyti. Juk paskiepytų žmonių dauguma ir nesuserga, o tie, kurie suserga – lengva forma.
Vakcinuoto žmogaus imunitetas suaktyvinamas beveik iš karto – nedelsiant, kai tik infekcija papuola į organizmą.
– Neretai išgirstame tokius apibūdinimus kaip „gyva“ ir „negyva“ vakcina. Ką tai reiškia?
– Skirtumas yra toks, kad kai kurių vakcinų sudėtyje iš tiesų yra gyvi virusai, bet jie yra labai pakeisti. Jie yra pakeisti taip, kad nesukeltų infekcinės ligos, bet tas virusas dauginasi – aišku, žymiai lėčiau nei tikrasis virusas, užkrečia žymiai mažiau ląstelių. Suleidus tokią vakciną, netikras virusas dauginasi to žmogaus organizme ir taip sukuria ilgalaikį bei labai patvarų imunitetą. Tokių vakcinų pavyzdys yra MMR vakcina, tai mišinys trijų virusų – kiaulytės, tymų ir raudoniukės. Gavus tokį skiepą, tie susilpninti virusai kurį laiką dauginasi žmogaus organizme, tačiau jie nepavojingi, o jų privalumas – kad jie labai tiksliai imituoja infekciją ir vaikai, paskiepyti tokiomis vakcinomis, įgauna imunitetą visam gyvenimui. Ką tai reiškia? Vaikai visą gyvenimą nesuserga ligomis, kurios yra labai sunkios ir neretai pavojingos gyvybei. O COVID 19 yra priskiriama prie tų „negyvų“ vakcinų, kurios neapsaugo žmogaus nuo susirgimo visam gyvenimui, o paruošia imunitetą kovai.
– Vis kalbame apie kolektyvinio imuniteto siekį, ar jis toks dar yra? Ar užtektų 70 proc. pasiskiepijusios visuomenės užkirsti ligai kelią? Ar iš viso svarbus tas procentas, jei suserga ir pasiskiepiję?
– Pirmiausia, noriu pabrėžti, kad pasiskiepiję žmonės užsikrečia tikrai rečiau – taigi rečiau ir nešioja. Buvo kurį laiką daug kalbama apie tai, kad paskiepytas ar nepaskiepytas žmogus – visuomenei nėra skirtumo. Tačiau dabar jau turime gana išsamių tyrimų, kurie kalba, kad tikrai skirtumas didelis. Tyrimai sako, kad vakcinuotas žmogus, net jei jam PGR būdu nustatoma liga, gyvybingo viruso – tokio, kuris gali užkrėsti kitą – turi gerokai mažiau arba jo net visai neaptinkama. Neabejojama, kad susirgęs vakcinuotas žmogus į aplinką skleidžia mažiau viruso. Taigi pasiskiepiję saugo ne tik save, bet apsaugo ir aplinkinius.
Kalbant apie kolektyvinį imunitetą, dabar, įvertinus plitimą ir atmainas, tie skaičiai yra koreguojami. 70 proc. – buvo skaičius, numatytas vertinant pirmąją bangą ir jos plitimą, dabar užkrečiamumo rodiklis – kiek žmonių gali užkrėsti sergantysis, yra kur kas aukštesnis, todėl kyla ir kiti skaičiai. 70 proc. šiandien yra tikrai per mažai, dar atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra neskiepijami ir jie intensyviai nešioja virusą.
Šiandien viruso plitimą gerokai suvaldyti galėtų keli veiksniai, tačiau ir jie ne visai įmanomi. Sakykime, jei vakcinuotos visuomenės procentas siektų daugiau nei 95 proc., tačiau neskiepijant vaikų tai neįmanoma. Antra sąlyga – kad pasiskiepiję nesirgtų, tada būtų galima galvoti, kad viruso plitimas yra visiškai stabdomas. Trečioji sąlyga – kad šis virusas būtų tik žmogaus virusas, o šiandien turime kitokią situaciją – juk žinome, juo užsikrečia ir gyvūnai. Taigi, mano minėti veiksniai leistų galvoti apie viruso išnaikinimą, bet suvokiama, kad su koronavirusu tai nerealu.
– Jūsų nuomone, ar galėsime kada nors atsikvėpti ir gyventi kitaip nei šiandien
– Manau, kad galėsime. Žmonės, kurie nori apsisaugoti, saugosis, juk apsaugą turime ir dabar – vakciną. Dabartinė situacija jau nepalyginamai geresnė nei buvo per pirmąją bangą, jau gyvename kitaip. O tie žmonės, kurių pasirinkimas kitas – nesisaugoti, arba persirgs ir įveiks ligą, arba, deja, ne.
