Šio žmogaus gyvenime pakako vietos verslo idėjoms, studentų rėmimo programoms, humorui, šeimos šilumai, draugams. Liko mintys ir vizijos, kurias jis puoselėjo ir ketino įgyvendinti įvairiose gyvenimo srityse.
N.Žukas gimė 1956 m. Kaune. 1974 m. baigęs Kauno miesto vidurinę mokyklą, įstojo į VISI statybos fakultetą (dab. VGTU), studijavo pramoninės civilinės statybos specialybę ir studijas baigė su pagyrimu. 1983 m. pasirinkęs studijuoti aspirantūroje, gilinosi į statybos mechanikos sritį. 1986 m. N.Žukui buvo suteiktas docento laipsnis.
N.Žukas yra įsteigęs Juozo Žuko stipendiją, savo tėveliui atminti, kasmet skiriamą geriausiam ir perspektyviausiam VGTU studentui.
N.Žukas dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose ir buvo aktyvus Seimo gynėjas, tačiau būdamas kuklus ir ramus žmogus, niekada nesipuikavo savo veikla ir nuopelnais.
Nerijus visada buvo linkęs veikti. 1992 m. jis pradėjo plėtoti verslą ir įsteigė bendrą Lietuvos Vokietijos įmonę „Nefra“. Po sėkmingos kelerių metų veiklos buvo pakviestas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją ir 1997 metais išvyko dirbti į Lietuvos ambasadą Vokietijoje. Iki 2001 metų N.Žukas buvo ambasadariaus patarėjas ekonomikos klausimais.
Grįžęs atgal į Lietuvą pasirinko verslą ir pastaraisiais metais aktyviai plėtojo šeimos verslo modelį.
Už Nerijaus buvome kaip už mūro“, – prisipažįsta artimieji, praradę tėvą, draugą, vyrą, globėją.
2013 m. N.Žukas buvo pakviestas tapti Muay Thay sąjungos prezidentu, nes visada buvo tikras dvikovės sporto šakų entuziastas, tikėjęs aukšto meistriškumo sportininkų ugdymu, jų galimybėmis sprendžiant visuomenės smurto ir patyčių problemas.
Jautrios širdies ir didelio delikatumo žmogus garsėjo ir puikiu humoro pojūčiu. Tapdavo kiekvieno bičiulių susibūrimo siela nuo populiaraus ansamblio „Hiperbolė“ laikų, kuomet koncertuose pasirodydavo konferansjė amplua. Mielai smagindavo visus, tačiau širdyje ir su artimiausiais žmonėmis buvo itin jautrus, kuklus ir paprastas.
Tikroji Nerijaus atgaiva buvo namai ir šeima, kur su žmona Irma išugdė du jos sūnus, padėjo jiems atrasti savo kelius ir gyvenimo prioritetus.
Jei kas prašytų parodyti laimingą ir beatodairiškai mylintį žmogų, daugelis būtų rodęs Nerijaus pusėn. Artimieji jam buvo verti didžiausių investicijų. Jis buvo jų sėkmės vėliavnešys. Tačiau likimas neleido ta sėkme ir laime mėgautis ilgai.
„Už Nerijaus buvome kaip už mūro“, – prisipažįsta artimieji, praradę tėvą, draugą, vyrą, globėją.
