Infarktą signalizuojanti krūtinės angina: jausmas lyg kažkas spaustų

Kaip kempinė krūtinėje

Joniškietė Asta dabar jau puikiai žino ir kas yra krūtinės angina, ir kas yra infarktas. Moteriai beveik prieš metus gydytojai diagnozavo krūtinės anginą, vėliau ją ištiko ir infarktas.

Pasak moters, kelios savaitės prieš krūtinės anginos ligos nustatymą ji pradėjo prastai jaustis – kankino dusulys, krūtinės skausmas.

„Kaip kempinė krūtinėje. Atrodo, kad sugniaužia, o po to paleidžia. Jausmas lyg kažkas spaustų“, – būtent taip krūtinės anginos sukeliamą skausmą apibūdino pacientė.

Tokius pat šios ligos simptomus išskyrė ir Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų kardiologė A.Laurinavičienė. Gydytoja įspėjo, kad nereikėtų ignoruoti judėjimo metu atsiradusio skausmo krūtinėje.

Asmeninio archyvo nuotr./VUL Santaros klinikų kardiologijos centro gydytoja kardiologė Anna Laurinavičienė

Būtent fizinis krūvis provokuoja tokius simptomus, kaip stipresnis dusulys, deginimas, diskomfortas krūtinėje. Pavyzdžiui, jeigu, lipant į 5 aukštą, žmogus turi sustoti 2 aukšte dėl nemalonaus pojūčio už krūtinkaulio, tai – ženklas, kad širdies ligos priežastis gali būti kraujagyslių susiaurėjimas.

Ne tik fizinio krūvio metu

Krūtinės angina serganti Asta kiekvieną dieną išeina pasivaikščioti, stengiasi kuo ilgiau būti gryname ore. Nors sportas padeda suaktyvinti kraujotaką, krūtinės skausmas pacientei dažniausiai atsiranda judėjimo metu.

Infarktas gali ištikti kiekvieną žmogų įvairiais gyvenimo momentais: ir intensyviai bėgant, ir ramiai gulint. Nuo to niekas nėra apsaugotas.

A. Laurinavičienė įspėja, kad šios ligos simptomai atsiranda ne tik fizinio krūvio metu: „Ramybės būsenoje taip pat gali atsirasti gniaužiančio pobūdžio skausmai, neritmingi širdies plakimai: jų irgi reiktų neignoruoti.“

Dusulys taip pat vienas iš požymių, kuris perspėja apie galimą kraujagyslių susiaurėjimą (aterosklerozę). Tai dažniausia krūtinės anginos priežastis.

„Žmonės dažnai galvoja, kad dusulys susijęs su plaučių problemomis ar nutukimu, todėl jie nesikreipia į medikus. Galiausiai juos ištinka infarktas ar krūtinės angina“, – sako kardiologė.

VUL Santaros klinikų kardiologijos centro gydytojos teigimu, pasitaiko atvejų, kai pacientai nejaučia jokių krūtinės anginos simptomų, nors serga šia liga. Dažniausiai taip nutinka žmonėms, turintiems žalingų įpročių.

„Rūkantys žmonės galvoja, kad juos dusina vien dėl to, nes jie rūko. Dėl to jie į tai nekreipia dėmesio“, – pasakoja A. Laurinavičienė.

Krūtinės angina – kaip raudona vėliava, priverčianti pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę. Jei žmonės ignoruoja pirminius simptomus, juos ištinka infarktas, kuris kartais baigiasi staigia mirtimi.

Didelę įtaką širdies kraujagyslių užsikimšimui daro ir genetika. Asmuo, kurio artimieji ankstyvame amžiuje turėjo infarktą, turi didesnę tikimybę sirgti šia liga nei tas, kuris savo šeimoje tokių atvejų neturėjo.

Astos šeimoje krūtinės angina sirgo jos tėvas. Jį taip pat, kaip ir dukrą, ištiko infarktas. Gydytojų teigimu, šią ligą moteris paveldėjo iš savo šeimos nario.

„Labiausiai reikia saugotis tų ligų, kurias turėjo artimieji. Jei šeimoje visi sirgo infarktais, tai reiktų pradėti rūpintis tos ligos prevencija kaip įmanoma anksčiau“, – pataria širdies ir kraujagyslių gydytoja.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį į cholesterolio kiekį kraujyje, kadangi kraujagyslių susiaurėjimą lemia dėl cholesterolio padidėjimo atsiradusios aterosklerotinės plokštelės. Jei šis rodiklis aukštas, būtina pradėti jį mažinti. Tokiu būdu galima atitolinti ar net išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Krūtinės angina – įspėjimas apie infarktą

Anot kardiologės A.Laurinavičienės, krūtinės angina – kaip raudona vėliava, priverčianti pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę. Jei žmonės ignoruoja pirminius simptomus, juos ištinka infarktas, kuris, pasak gydytojos, kartais baigiasi staigia mirtimi.

Infarktą patyrusiems žmonėms dažniausiai jau būna pasireiškę krūtinės anginos simptomai, tačiau neretai jie šią ligą ignoruoja.

„Jeigu žmogus tai ignoruoja, labai dažnai jis atvažiuoja į priėmimo skyrių jau su infarktu“, – teigia širdies ir kraujagyslių ligų specialistė.

Jeigu žmogus tai ignoruoja, labai dažnai jis atvažiuoja į priėmimo skyrių jau su infarktu.

Netikėtai užklupęs infarktas

Pačia Astą infarktas irgi užklupo netikėtai – ramiai sėdint kopose su savo dukra ir anūku. Moteris pasakojo, kad tą vakarą buvo atsipalaidavusi ir geros nuotaikos, tačiau netikėtai atsiradęs skausmas buvo nepakenčiamas. Anot pacientės dukros, moters veidas dėl stipraus skausmo net pamėlynavo.

„Kokią valandą negalėjau pajudinti nei rankų, nei kojų. Tas priepuolis buvo viršūnė. Mąsčiau, ar išgyvensiu, ar ne“, – savo sukrečiančia patirtimi dalijosi Asta.

Pasak kardiologės, infarktas gali ištikti kiekvieną žmogų įvairiais gyvenimo momentais: ir intensyviai bėgant, ir ramiai gulint: „Nuo to niekas nėra apsaugotas.“

Gydytojos teigimu, tokie pacientai, kaip Asta, po infarkto ar stentavimo (kraujagyslių plėtimo) turėtų būti sekami dėl antrinės prevencijos. Tai būtina tam, kad infarktas nepasikartotų. Pirminė prevencija atliekama tada, kai žmogus neserga jokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, o priklauso labai didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei.

Ligos nustatymas ir tyrimai

Joniškietei krūtinės anginą nustatė ne iš karto. Anot pacientės, jokie tyrimai nerodė, kokia liga ji serga. Tik padarius koronarografiją paaiškėjo, kad moteris serga krūtinės angina, dėl kurios jai yra užsikišusios kraujagyslės.

Kardiologė aiškina, kad koronarografija yra tyrimas, kuris nustato, kiek paciento kraujagyslės yra susiaurėjusios. Jeigu kraujagyslių sprindis reikšmingai pakinta, tai trikdo širdies kraujotaką. Dėl to tuos susiaurėjimus reikia išplėsti su mažais vamzdeliais (stentais).

Kartais apie krūtinės anginą išduoda ne tyrimų rezultatai, o paciento jaučiami simptomai: „Kartais būna, kad, atlikus elektrokardiogramą ir echoskopiją žmogaus kraujagyslėse, jokių pakitimų nėra, tačiau yra labai tipiški šios ligos skundai, kaip krūtinės deginimas, spaudžiančio pobūdžio skausmai, kurie ir išduoda, kad tai – krūtinės angina.“

Jei pacientas skundžiasi tokiais pojūčiais, tuomet reikia atlikti papildomus tyrimus, kurie parodo kraujagyslių būklę. Taip pat, žmogus gali nejausti jokių simptomų, tačiau iš elektrokardiogramos pakitimų jau galima įtarti apie tikėtiną kraujagyslių patologija.

Išgydoma liga

Krūtinės anginą įmanoma išgydyti, tačiau tai priklauso nuo užsikimšusių kraujagyslių skaičiaus.

„Jeigu pas žmogų tėra susiaurėjusi tik viena kraujagyslė, mes tą vieną vietą išgydome – įdedame stentą. Tokiu atveju žmogui dingsta simptomai, nes būtent dėl to jis jautė tą skausmą“, – pasakoja kardiologė.

Anot A.Laurinavičienės, jeigu yra pažeistos kelios kraujagyslės, tada išgydyti yra sudėtingiau – kartais gali prireikti net ir širdies operacijos. Atsižvelgiant į kraujagyslių būklę, kartais užtenka tik vaistų, kurie nuslopina visus krūtinės anginos simptomus.

Kai žmogus kreipiasi būdamas 60 metų, tai dažnai mes turime pažengusią krūtinės anginą ir negrįžtamus pakitimus kraujagyslėse. Tuomet mes užsiimame gydymu, o ne prevencija.

Svarbu periodiškai tikrintis

Kadangi šalyje gerėja medicinos diagnostika, kasmet nustatoma vis daugiau krūtinės anginos atvejų. Dėl šios priežasties kardiologė pabrėžia, kaip svarbu nedelsti ir periodiškai tikrintis savo širdies ir kraujagyslių būklę.

„Kai žmogus kreipiasi būdamas 60 metų, tai dažnai mes turime pažengusią krūtinės anginą ir negrįžtamus pakitimus kraujagyslėse. Tuomet mes užsiimame gydymu, o ne prevencija“, – teigia gydytoja.

Norint išvengti krūtinės anginos, kardiologė pataria profilaktiškai lankytis pas gydytojus, nors ir nėra jokių sveikatos nusiskundimų. Svarbu iš anksto nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų įtarimus bei užkirsti kelią susirgimui.

Prevencija

Būtent tokį tikslą turi šiuo metu Lietuvoje veikianti širdies ir kraujagyslių prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa. Visi žmonės nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt metų yra kviečiami pasitikrinti, kokiai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priklauso. Jeigu įvertinama, kad ta rizika yra labai didelė, tuomet pacientas nukreipiamas pas kardiologą.

Šią nemokamą konsultaciją šeimos gydytojai ir kardiologai teikia ne tik valstybinėse, bet ir privačiose įstaigose.

Vilniaus universiteto Jaunųjų žurnalistų draugija (VU JŽD) – moksleivius ir studentus vienijanti iniciatyva, kurios tikslas suburti įvairių žurnalistinių interesų turinčius jaunuolius iš visos Lietuvos ir leisti jiems išpildyti savo kūrybinį potencialą praktikoje.