Ketvirtadienį Seime sveikatos apsaugos ministras žurnalistams sakė, kad būtina raginti visus skiepytis ir pateikė paauglio Vilniuje situaciją – medikai kovoja dėl jo gyvybės, jis nebuvo skiepytas nuo COVID-19, kaip ir visa jo šeima. Užsikrėtė vaikinas, kaip manoma, namuose.
„Šiandien visą kelią ėjau, nes galvojau apie argumentus, jeigu paklaustų, kaip dar ką įtikinti [skiepytis]. Nuasmeninsiu duomenis, bet šiuo metu Vilniuje reanimacijoje guli vaikas. Dėl jo gyvybės medikai kovoja jau septinta para. Situacija yra labai sudėtinga. Vaikas 14 metų. Jis nepasiskiepijęs, jis užsikrėtė nuo savo artimųjų savo namuose“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime komentavo ministras.
Tiek nėra buvę
Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė 15min sakė, kad skyriaus medikai niekada nebuvo atsipalaidavę, tačiau dabartinė situacija kelią didžiulį nerimą.
„Tų pacientų turėjome mažiau, dabar palaipsniui kiekvieną dieną jų daugėja. Nerimą keliantis yra toks rodiklis, kad anksčiau didžioji dalis sirgo lengvai. O dabar jau turime du vaikus, kurie yra priklausomi nuo deguonies. Tai svarbus momentas.
Svarbu visuomenei transliuoti, kad vaikai gali sirgti visaip. Ir kad tie, kurie dar nepasinaudojo proga pasiskiepyti, atsipeikėtų. Situacija darosi sudėtinga“, – teigė dr. I.Ivaškevičienė.
Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja teigė negalinti sakyti, kad jau mato tendenciją ir dabar visi vaikai sirgs tik sunkiai. Tačiau iki šiol to nebuvo.
Ar savo vaidmenį suvaidino delta atmaina, gydytoja irgi sakė tvirtai pasakyti negalinti. Esą greičiausia taip, nes šiuo metu būtent ši atmaina dominuoja.
„Šiandien pacientų turime septynis naujus ir tai yra gana daug. Nes vasarą turėdavome vieną, du, kai sergamumas buvo mažas. Nors visada turėdavome bent kažkiek. Paleidi, kitą dieną gal nė vieno naujo neatveža.
O dabar ateinu ryte ir skyriuje septyni. Tai didelis skaičius kaip vaikams“, – kalbėjo gydytoja.
Sunkiau serga paprastai paaugliai, tačiau iš esmės sergantieji yra labai įvairaus amžiaus – nuo kūdikių iki pilnametystės.
Simptomai – įvairiausi
I.Ivaškevičienės teigimu, kolegos klinikoje atliko tyrimą ir pristatė jo duomenis: COVID-19 klinikinė išraiška vaikams gali būti „nuo A iki Z“.
„Nėra jokio tokio vieno požymio, kad galėtum pasakyti, jog tai tikrai korona. Gali būti įvairiai. Dominuoja viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai, kosulys, sloga gali būti, čiaudulį dabar daug kas akcentuoja. Bet gali būti ir virškinamojo trakto sutrikimai, gali būti bėrimas. Karščiavimas vienas pagrindinių požymių, bet nebūtinai jis turi būti 40 laipsnių, gali būti 37,4.
Labai didelė paletė tų klinikinių požymių ir nėra vieno tokio, už kurio galėtume užsikabinti. Kaip, tarkim, suaugusiems, bent jau pandemijos pradžioje visi dėjo labai daug vilčių į tą skonio ir kvapo praradimą. Jeigu toks simptomas, tai vos ne šimtaprocentinis įrodymas.
Nėra jokio tokio vieno požymio, kad galėtum pasakyti, jog tai tikrai korona. Gali būti įvairiai.
Tai vaikams šitie požymiai labai reti. Tai irgi visiškai negelbėja. Jie būna, bet labai rimtai. Kuo vyresnis vaikas, tuo dažniau pasitaiko“, – apie simptomus kalbėjo I.Ivaškevičienė.
Ragina skiepytis
Gydytoja ragina skiepytis – tai esą instrumentas, leisiantis išvengti sunkios ligos formos.
„Visi grįžo į kolektyvus, tai ir kitų infekcinių ligų padaugėjo. Bet kai turi karščiuojantį vaiką, tai niekad negali pasakyti, kas už to slypi. Tas labai pasunkina mūsų įprastinį darbą“, – kalbėjo Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.
Jos teigimu, be laboratorinių tyrimų negalime pasakyti.
I.Ivaškevičienė įsitikinusi, kad mokyklose, darželiuose, kur fiksuojama šiuo metu daugiausia židinių, reikėtų taikyti daug priemonių. Ir galbūt kiekviena iš jų atskirai neveiktų, tačiau visas kompleksas turėtų leisti bent pristabdyti ligos plitimą.
Visų pirma – būtina elgtis atsakingai, jeigu vaikas karščiuoja, sloguoja, neturėtų eiti į mokyklą ar darželį, nors gydytoja ir sakė suprantanti, kiek tai sukelia tėvams rūpesčių. Reikia ir daugiau testuoti.
„Vyresniems vaikams virš 12 metų vienareikšmiškai yra skiepai. Tai sumažintų rizikas visomis prasmėmis, taip pat – ir komplikacijų riziką. Yra tokių prielaidų, kad ir mažiau viruso į aplinką išskirs“, – kalbėjo I.Ivaškevičienė.
Gal visi taip užsiliūliavome, kad vaikai serga lengva forma, bet dabar tarptautinė pediatrų bendruomenė labai skambina varpais dėl pokovidinio vaikų sindromo.
Anot gydytojos, jai sunkiai suprantama ta baimė skiepyti vaikus – esą yra instrumentas išvengti ligos, tačiau nesinaudojama juo taip aktyviai, kaip reikėtų.
„Gal visi taip užsiliūliavome, kad vaikai serga lengva forma, bet dabar tarptautinė pediatrų bendruomenė labai skambina varpais dėl pokovidinio vaikų sindromo – liekamieji reiškiniai, visokių skundų vaikai po persirgto COVID-19 turi, nuovargį, bendrą silpnumą, raumenų, sąnarių skausmus.
Yra pateikta ir italų, amerikiečių duomenų, kad kai kurie vaikai iki pusės metų jaučia tuos liekamuosius reiškinius. Tad nėra ta infekcinė liga tokia kaip banalus, eilinis peršalimas“, – sakė I.Ivaškevičienė.
Visa tai yra priežastys, kodėl reikia skiepyti ir vaikus. Gydytoja sakė nesuprantanti, kiek dar reikės ligos atvejų, mirusių suaugusių žmonių, kad pagaliau būtų patikėta skiepų būtinybe.
