Skelbiamoje anonimiškoje žinutėje, šios autorių draugai medikai iš Vilniaus esą pasakoja apie įsakymus „padaryt 20 mirusių su diagnoze virusas“.
Esą nenorėdami „žudyti“ žmonių medikai „kiekvieną mirusį“ įvardija, kaip COVID-19 auką. Negana to, „liepta Lietuvai iki kito termino padaryti 200 mirusių nuo viruso“.
Nuotrauka su žinute per porą dienų feisbuke pasidalinta daugiau nei 4 tūkst. kartų. Nuotrauką komentuojantieji kelia įvairiausias teorijas, vieni su skelbiama informacija nesutinka, kiti žinią laiko tiesa.
Skelbiama žinutė atitinka visus melagingai informacijai būdingus bruožus. Nėra aiškūs žinutės autoriai, nėra aiškūs kokioje institucijoje dirba tariami medikai, kokia jų specializacija.
Neaišku, kas ir kokius „planus“ medikams pateikė ir kas liepė juos įgyvendinti. Kodėl numatyta, kad Vilniuje turi būti ne 25, 30, 42, o 20 mirčių? Kodėl planas turi siekti 200? Atsakymų – nėra.
Remiamasi nieko nepasakančiomis frazėmis, kaip „liepta iki tada padaryti“, kalbama apie neįvardintą „planą“. Nėra nei krislo informacijos, kuris leistų skelbiamą žinutę įvardinti tikra. Aptakia kalba skaitytojams išvadas leidžiama pasidaryti patiems.
Žinutėje aiškinama, esą „liepta iki tada padaryt 20 mirusių su diagnoze virusas“, o dėl to esą kiekvienas mirusysis įvardijamas kaip COVID-19 auka. Net atmetus itin neapibrėžtą terminą „iki tada“, žinutėje pateikiama informacija prasilenkia su logika.
Naujausiais duomenimis, šio teksto rašymo metu, Vilniaus apskrityje registruota 10 mirčių nuo COVID-19. 2 Vilniaus mieste ir 8 Ukmergėje. Remiantis 2019 m. Statistikos departamento duomenimis, Vilniaus apskrityje kas dieną miršta apie 25 žmones.
Jei „kiekvienas miręs“ įvardijamas, kaip COVID-19 auka, tai reikštų, kad per beveik du mėnesius skaitlingiausioje Lietuvos apskrityje mirė 2 žmonės.
15min vertinimu, pateikiama žinutė yra melaginga. Nėra nei krislo konkrečios informacijos. Nenustatytų žmonių, nenustatyti draugai iš nenustatytos ligoninės, kalbantys apie neįvardintus planus be jokių terminų nėra pakankama informacija kaltinti medicininį personalą masiniu melu.
Siekiant įvertinti pateikiamos informacijos patikimumą Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo (IFCN) nariai pataria laikytis 6 paprastų žingsnių.
Pirma, neskubėti. Pagunda dalintis naujausia ir skandalingiausia informacija yra didelė, tačiau suvaldoma. Prieš dalinantis bet kokia informacija reikėtų giliai įkvėpti ir iškvėpti, bei atsakingai laikytis sekančių žingsnių.
Patikrinti informacijos šaltinį. Vienas galingiausių ginklų – ieškoti informacijos šaltinio. Iš kur informaciją pateikiantys asmenys žino pateikiamą informaciją? Patikimiausi šaltiniai – oficialūs. Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ar Pasaulio sveikatos organizacija.
Nepasiduoti emocijoms. Jei įrašas ar jame pateikiama informacija iššaukia itin stiprų emocinį atsaką, tai gali būti užuomina, kad būtent to nuotraukos, tekstinio pranešimo ar vaizdo įrašo autoriai siekia.
Psichologų tyrimai rodo, kad greičiausiai socialiniuose tinkluose sklinda informacija, kuriai suteikiame neigiamą emocinį krūvį. Kitaip tariant, kur kas didesnė tikimybė, kad bus pasidalinta nepatikusia informacija.
Melagingų su COVID-19 susijusių naujienų skaičius pastaruoju metu –išaugęs. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) duomenimis, balandžio 17-23 dienomis užfiksuoti 96 informaciniai incidentai, susiję su COVID-19. Tai 16 daugiau nei ankstesnę savaitę.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą – čia.