Vystyti būtina
Kalbėdamas apie Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą M.Narmontas visų pirma pabrėžė, kad visi turime suvokti, jog pasirinkimo įrengti infrastruktūrą ar ne – nėra. „Teisės aktais yra numatyta, kad infrastruktūra turi būti įrengiama. Kitas klausimas – kas ją turi įrengti ir kokiais būdais? Pagal dabar galiojančius įstatymus už jos įrengimą atsakinga yra savivaldybė, tačiau natūralu ir suprantama, kad ji neturi tiek pinigų, kad galėtų nutiesti kelią, vandentiekį ir panašius dalykus kiekvienam, sugalvojusiam keltis net keliolika kilometrų už miesto“, – tikino M.Narmontas.
Gyventojas, neįsirengęs infrastruktūros, atriboja save nuo visų, net būtinųjų, paslaugų.
Tokia padėtis privedė prie to, ką turime dabar – chaotiško miestų vystymosi. „Ši situacija nenaudinga nei žmogui, nei valstybei. Gyventojas, neįsirengęs infrastruktūros, atriboja save nuo visų, net būtinųjų, paslaugų. Nenutiesus kelio iki namo, iki pagrindinės gatvės net greitoji pagalba ar policija neras privažiavimo prie statinio. O ką jau kalbėti apie socialinę infrastruktūrą – darželį, mokyklą vaikams, gal net parką. Tuo, kad infrastruktūra būtų vystoma racionaliai, aišku, suinteresuoti visi“, – kalbėjo jis.
M.Narmonto teigimu, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas yra vienas geriausių būdų spręsti minėtas problemas. Lietuva prisijungs prie ne vienos Vakarų valstybės, infrastruktūrą vystančios tokiu keliu. „Neišradome dviračio. Infrastruktūros įstatymas Europoje nėra naujovė – atvirkščiai. Kurdami Lietuvos Infrastruktūros įstatymą bendradarbiavome su daugybe specialistų, rėmėmės užsienio, o labiausiai Oksfordo patirtimi“, – pasakojo M.Narmontas.
Sudėlioti prioritetus
Statytojai galės pasirinkti – ar jungtis prie esamos infrastruktūros, ją vystyti ir už tai gauti kompensaciją, ar ne.
Aplinkos ministerijos Teritorijų, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius teigė, kad jau parengto ir su institucijomis derinamo Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo tikslas – sudėlioti konkrečius plėtros prioritetus.
„Visų pirma, ketiname atskirti infrastruktūros vystymą urbanizuotose ir urbanizuojamose bei neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Miestai numatys prioritetus, kurias teritorijas nori vystyti, o kurių ne. Gyventojams nebus uždrausta statyti, kur jie nori. Tiesiog skirsis infrastruktūros įrengimo sąlygos. Statytojai galės pasirinkti – ar jungtis prie esamos infrastruktūros, ją vystyti ir už tai gauti kompensaciją, ar ne. Pastarieji, įsikūrę neprioritetinėse teritorijose, infrastruktūrą turės įsirengti patys ir į jokias kompensacijas nepretenduos“, – dėstė M.Narmontas.
Departamento direktorius teigė, kad nereikėtų Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo suprasti kaip ko nors draudimo, ar mokesčių prievolės. „Kelio, vandentiekio ar patogumo juk reikia ne ministerijai, o pačiam žmogui. Taigi – įstatymas ir yra rengiamas tam, kad pagerintume tiek gyvenimo kokybę, tiek pačių miestų vystymą“, – pabrėžė M.Narmontas.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kokia svarbi yra racionali miestų plėtra. Chaotiškas miestų vystymasis gali padaryti nepataisomą žalą aplinkai. Tik darni miestų raida gali užtikrinti gamtos telkinių, kultūros paveldo ir kitų visuomenei svarbių objektų saugumą, taip pat urbanistinę ir žmonių gyvenimo kokybę bei galimybę vystytis biologinei įvairovei.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
