Europinį projektą įgyvendinančios bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas projektą vertino remdamasis Europos šalių patirtimi, kurios investicijų naudą skaičiuoja 400 proc.
Kuria naudą jau dabar
2025 m. Lietuvoje visuose „Rail Baltica“ ruožuose vyks darbai: vienuose tęsis ir prasidės (114 km ruože) rangos, kituose – projektavimo. 2024 m. „Rail Baltica“ projektas gerokai pasistūmėjo į priekį, tačiau 2025 m. bus dar aktyvesni statybos sektoriui.
„Rail Baltica“ įgyvendinančios bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas tikina, kad šis infrastruktūros projektas reikšmingas transporto sektoriui, tačiau būtina jį matyti plačiau – galimybių atveriama, pridėtinių verčių atnešama įvairiems sektoriams.
„Infrastruktūros statyba yra svarbus ekonominės veiklos variklis, duodantis didelę naudą tiek tiesioginėms, tiek netiesioginėms pramonės šakoms. Tiesiogiai ji sukuria galimybes statybos, medžiagų tiekimo, inžinerijos ir projektavimo paslaugas teikiančioms įmonėms, skatina tokių sektorių kaip betono ar plieno gamybos įmonių augimą“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot V. Žalimo, „Rail Baltica“ netiesiogiai skatina pagalbinių pramonės šakų, tokių kaip apgyvendinimo, maitinimo paslaugų ir transporto, paklausą, nes darbuotojams ir rangovams reikia nakvynės, maitinimo ir judėjimo netoli statybviečių. Ilgalaikiai infrastruktūros patobulinimai gerina susisiekimą, dar labiau skatindami prekybą, investicijas ir regioninę plėtrą.
„Kaip skaičiuoja Austrija ir Čekija, valstybių investicijos į geležinkelio linijų infrastruktūrą joms atneša 400 proc. socialinę ir ekonominę naudą“, – pastebėjo V. Žalimas.
Ekonomikos katalizatorius
Generaliniai rangovai – įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“ – atsakingos už beveik 28 km geležinkelio ruožo statybą, apimančią geležinkelio sankasos įrengimą, tiltus, viadukus ir kitus geležinkeliui būtinus statinius.
Šiuo metu šiuose ruožuose dirba 762 darbuotojai, iš kurių nemaža dalis – vietos gyventojai, turintys kompetencijų statybų srityje, tai – svarbus žingsnis tiek regionų gyventojams, tiek Lietuvai – ir ekonomine, ir specialistų augimo prasme.
Investicijos į geležinkelio linijų infrastruktūrą joms atneša 400 proc. socialinę ir ekonominę naudą,
„Šio projekto mastas leidžia kurti pridėtinę vertę vietos ekonomikai per įvairias paslaugas ir užimtumą. „Fegda“ ir „Tilsta“ ne tik atsiveža savo aukštos kvalifikacijos specialistus į objektą, bet ir aktyviai bendradarbiauja su vietos bendruomene, įdarbindami vietos gyventojus, o iš vietinio verslo užsako statybų subrangos paslaugas“, – komentavo „Fegda“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis.
Pasak jo, projekto ekonominis poveikis pranoksta tiesiogines statybų paslaugas. Statybvietėje dirbantys darbuotojai ne tik užsako tiesiogines paslaugas, bet ir stimuliuoja vietos verslą plačiąja prasme. Vietinės kavinės, restoranai, kirpyklos, turgūs ir smulkus mažmeninės prekybos verslas taip pat jaučia teigiamą projekto įtaką.
„Kiekvienas čia dirbantis ar laikinai apsistojantis darbuotojas tampa papildomu ekonominiu veiksniu, kuris skatina apyvartos augimą ir verslo aktyvumą visame regione. Įgyvendinus projektą, laukiama dar didesnių ekonominių impulsų – europinių traukinių atsiradimas reikšmingai pagerins susisiekimą ir tai skatins turizmo augimą regione“, – įsitikinęs J. Jablonskis.
Kuria darbo vietas
Skaičiuojama, kad per pastaruosius dvejus metus apie 95 proc. „Rail Baltica“ statybos darbų aikštelėse dirbo Lietuvos subrangovų įmonės.
Užsienio rangovai dažniausiai ieško partnerių vietinėje rinkoje ir samdo Lietuvos įmones, moka atlyginimus ir mokesčius, taigi investicijos į infrastruktūros statybas grįžta į bendrą biudžetą.
„Rail Baltica“ efektas darbo rinkai bus ilgalaikis, nes galiausiai bus sukurtos darbo vietos infrastruktūros valdymo ir priežiūros, stočių ir terminalų valdymo srityse, taip pat – visų tipų keleivių bei krovinių valdymo sferose, rajonuose, išsidėsčiusiuose abipus „Rail Baltica“ trasą.
Vertinant Europos (Austrijos, Jungtinės Karalystės) projektų lyginamuosius rodiklius, skaičiuojama, kad vystant „Rail Baltica“ projektą bus sukuriama nuo 20 tūkst. darbo vietų.
2024 m. „Rail Baltica“ projektas pasistūmėjo gerokai smarkiau nei ankstesniais metais – įvykdyta 60 proc. daugiau projekto darbų nei 2023-aisiais.
„LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas įsitikinęs, kad kuo toliau, tuo labiau darbai spartės: „Ateinančiais metais darbai tik intensyvės ir jau vyks 114 km ruože. Strateginė infrastruktūros plėtra ir toliau užtikrintai finansuojama Europos Sąjungos, tai reiškia, kad tiek projektavimo veiklų, tiek statybų apimtys Lietuvoje ir toliau augs. Tai – svarbus pasiekimas ir žinutė rinkai“, – kalbėjo V. Žalimas.
