Ingrida Šimonytė karantino laisvinimų artimiausiu metu nežada: didelės erdvės tam nėra

Situacija nepatenkinama, bet stabili

Anot premjerės, šiuo metu situacija šalyje dėl COVID-19 yra nepatenkinama, bet stabili – atvejų skaičius labai panašus, įtampa Vilniaus regiono ligoninėse dar išlieka, nors ir kiek mažesnė, nei buvo prieš kelias savaites.

„Vadinasi, kažkokiems ypatingiems laisvinimams labai didelės erdvės nėra. Kažkokiems techniniams pakeitimams ar kažkokiems kitiems galbūt mažesniems pokyčiams tos vietos gal ir atsirastų, bet aš tikrai iš anksto nenoriu spėlioti“, – vilčių anksčiau laiko teikti neskubėjo I.Šimonytė.

Kalbėdama apie vakcinaciją, premjerė teigė, kad ateityje turbūt dinamika bus panaši kaip kitose šalyse – iki tam tikro laipsnio augimas bus spartus, vėliau lėtės.

„Tačiau aš tikiuosi, kad jis ir toliau bus, tai reiškia, kad žmonės matys vertę pasiskiepijime ir ta vertė labai aiški – išgelbėta gyvybė ne tik žmogaus, bet ir artimųjų. Taip pat nauda visuomenei, nors tą gal sunkiau per save vertinti, dėl savęs ir savo artimųjų įsivertinti naudą yra nesudėtinga.

Manau, kad ir karantinavimosi reikalavimai, galimybių sertifikatas keliaujant į kitas šalis taip pat bus viena iš tų paskatų, kuri abejojantiems ar manantiems, kad jų rizika susirgti nėra tokia didelė, bus papildomas motyvas pasirinkti skiepijimąsi vien dėl to, kad nereikėtų periodinio testavimo arba galima būtų turėti dokumentą, leidžiantį laisviau jaustis po saule“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Premjerė sakė negalinti pasakyti, kodėl iki šiol nėra priimti sprendimai dėl jaunų žmonių skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, nes tai sprendžia sveikatos apsaugos ministras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„AtraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso

O dėl galimybės vieną šios vakcinos dozę gavusius žmones antrąja vakcina skiepyti jau kita vakcina, I.Šimonytė teigė negirdėjusi mokslininkų įvertinimo, kad toks sprendimas būtų galimas. „Bet tai yra vėlgi ekspertų prerogatyva įvertinti, ar galima tokius dalykus daryti“, – sakė ji.

Mutacijos įtakos galimybių pasui neturės

Premjerės teigimu, atmainų rizika vertinama kasdien stebint epidemiologinę situaciją, tam daromi sekoskaitos tyrimai. Tačiau galimybių paso išdavimui tai įtakos neturėtų turėti.

„Lietuvoje šiuo metu absoliučiai vyrauja britiškoji mutacija, nors mes labai stengėmės nusisaugoti kurį laiką. Žinoma, pavyko tai padaryti, bet akivaizdu, kad negyvenant uždarame pasaulyje visą laiką to padaryti nepavyktų jokiai demokratinei valstybei. Iš pradžių ši mutacija išplito Vilniaus regione, dabar kaip pagrindinė ji pasitaiko ir kituose regionuose.

Yra nustatyta ir kitų atmainų, apskritai nėra taip, kad būtų vienas variantas, nes virusas toks dalykas, kad nuolat mutuoja siekdamas išlikti. Visą tą situaciją vertiname kiekvieną dieną, bet tiesiogiai su galimybių pasu to nesiečiau. Nebent susiklostytų tokia padėtis, kad dėl kokios nors mutacijos epidemiologinė situacija apskritai pasidarytų tiek bloga, kad tos idėjos nebūtų galima praktiškai įgyvendinti“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Reikalavimas bendrauti tik vieno namų ūkio nariams premjerei tebeatrodo prasmingas.

„Yra skirtumas sąlygų, kuriomis jūs galite susitikti su kitais namų ūkiais, pvz., kine. Jūs turite sėdėti su kauke, tam tikru atstumu vieni nuo kitų, negalite valgyti žiūrėdami kiną ir t. t. ir pan., – paklausta, kodėl kine keliems namų ūkiams susitikti galima, o namuose – ne, sakė I.Šimonytė. – Tai nėra visiškai tapatu, kad galėtume prilyginti, jog jeigu kine galime būti su kitu namų ūkiu, tai galime būti ir namų ūkyje su kitu namų ūkiu.

Kaip namuose laikotės saugumo reikalavimų, tikrai niekas negali įvertinti ir nėra pajėgus tai įvertinti. Kol kas šis apribojimas išlieka, bet nesakau, kad taip bus visą laiką.“