„Manau, kad vadovybė turi atsakyti už tai, kas yra. Žinoma, tai ne man pavaldi įstaiga, bet aš manau, kad vadovo atsakomybė, be kita ko, yra ir už tai, kad arba jis sutvarko procesus institucijoje taip, kad procesai veiktų ir rezultatas būtų pasiektas.
Jeigu jis negali to padaryti, jeigu aš būčiau vadovas tokioje situacijoje, tai aš nebūčiau vadovas tokioje situacijoje, nes aš tiesiog pasakyčiau, kad negaliu dirbti, ačiū labai, susiraskite kitą vadovą“, – trečiadienį viešėdama „Lietuvos ryto“ laidoje „Ne spaudai“ komentavo I.Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, jog vykdant NVSC skaitmenizavimą, rastos 804 neapskaitytos mirtys, iš kurių 324 – nuo COVID-19, 480 – dėl kitų priežasčių, tačiau mirusieji sirgo koronavirusu.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nurodė NVSC direktoriui Robertui Petraičiui pateikti išsamų situacijos vertinimą raštu.
I.Šimonytė teigė, jog NVSC jau anksčiau turėjo garsiai kalbėti apie tai, kad stokoja resursų ir negali tinkamai įgyvendinti savo funkcijų, tai yra, „kad kovoja su šakute prieš traukinį“.
„Jei davė tik šakutę, reikėjo garsiau kalbėti, kad negali dirbti savo darbo“, – dėstė premjerė.
Aiškindama, kur pasimetė mirčių statistika, I.Šimonytė papasakojo, kaip ji, įskaitant statistiką apie teigiamus COVID-19 atvejus, buvo renkama anksčiau.
„Juk jūs turbūt labai gerai žinot, kad iki tam tikro laiko visi duomenys, kuriuos mes gaudavom, buvo gaunami iš to, kad kažkas iš ekseliuko lentelių suvedinėja skaičius – kartais geriau, kartais blogiau, kartais su klaidom, kartais be klaidų. Ir dėl to tų atvejų skaičiai tikslindavosi iki begalybės per dienas, labai ilgą laiką.
Tai dabar mes jau turime gana gerą statistiką. Kai pasijungė Statistikos departamentas, yra duomenų suvedimas ir daugiau-mažiau mes galime pasitikėti tuo, ką matome. Bet iki to laiko buvo 600 atvejų per rinkimus, kurie staiga paėmė ir atsirado.
Tai lygiai taip pat ir su mirtimis, nes ten yra atskiras procesas.
Vienas dalykas, ką mes turime e.sveikatoje ir ką turime Registrų centre, o kitkas, ką ligoninės atskirai popieriais raportuoja Visuomenės sveikatos centrui“, – dėstė ministrė pirmininkė.
„Procesai toje institucijoje nesakysiu, kad veikia blogai – ten jų nėra tiesiog“, – pridūrė ji.
Procesai toje institucijoje nesakysiu, kad veikia blogai – ten jų nėra tiesiog.
NVSC aiškino, kad mirčių statistikos neatitikimai atsirado ne dėl įstaigos kaltės – esą galbūt jos nepateikė gydymo įstaigos.
„Pagal galiojančią tvarką informaciją apie mirties atvejus NVSC gauna iš gydymo įstaigų, joms pateiktus tam numatytą formą. Atsižvelgus į gydymo įstaigoms tenkančius krūvius, vertiname, kad galimai galėjo atsitikti taip, kad informacijos pateikimas vėluoja arba informacija apie mirties nuo COVID-19 ligos atvejus NVSC perduota nebuvo.
Tai reiškia, kad tam tikri neatitikimai atsirado ne dėl NVSC kaltės. Ne NVSC diagnozuoja tiek mirties, tiek, pavyzdžiui, pasveikimo faktą, tad kliaujasi gydymo įstaigų pateikta informacija. Visą informaciją, kurią gavome iš gydymo įstaigų, mūsų specialistai yra suvedę, kasdien už ją atsiskaitome visuomenei“, – antradienį žiniasklaidai išplatintame pranešime nurodė NVSC ir pažadėjo artimiausiu metu su gydymo įstaigomis sutikslinti duomenis.
Paklausus, kokia su COVID-19 susijusia mirčių statistika dabar reikėtų vadovautis, NVSC 15min nurodė, jog ta, kurią skelbia Statistikos departamentas.
Trečiadienio Statistikos departamento duomenimis, nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 1347 asmenys, dėl kitų priežasčių – 669.
