I.Šimonytės vertinimu, Rusijai paskelbtos Vakarų sankcijos „didina karo kainą“.
„Vis vien yra kažkokia karo kaina, kurios nebeišeina mokėti, net jei labai nenori karo nutraukti. Manau, kad tarptautinė bendruomenė daro viską, kad ta kaina būtų kuo didesnė ir kuo greičiau“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje komentavo ministrė pirmininkė.
Sankcijos Rusijai, pasak jos, ir toliau gali būti plečiamos:
„Tai yra ne pabaiga, procesas toliau tęsiasi, nes karas tęsiasi. Kur bus proceso pabaiga, dar labai sunku pasakyti.“
Tai yra ne pabaiga, procesas toliau tęsiasi, nes karas tęsiasi.
Vertindama tai, kad 7 Rusijos bankai buvo atjungti nuo pasaulinio SWIFT tinklo, I.Šimonytė teigė, kad tai – nėra paveikiausia priemonė. Esą svarbiausia, kad buvo įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas.
„Galima įvairiai vertinti bankų atjungimo nuo SWIFT'o rezultatą. Bankai veikė ir tada, kai SWIFT nebuvo, tad įmanoma kažkaip veikti.
Jeigu jūs manęs paklaustumėte, kokia sankcija yra pati baisiausia, tai tikrai ne ši sankcija. Pati baisiausia sankcija yra sprendimas dėl centrinio banko valdomų akyvų įšaldymo, nes tai yra atominė sankcija, o tikrai ne atjungimas nuo SWIFT.
Tai labai apsunkina pavedimus, tačiau nėra taip, kad padaro juos visiškai neįmanomus. O centrinio banko turto įšaldymas turi labai daug kitų pasekmių todėl, kad tai yra ir pasekmė kursui, kurso palaikymo, finansavimo galimybėms, ir daugeliui kitų dalykų“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Imtis ekonominių sankcijų prieš Rusiją, pasak premjerės, reikėjo jau seniai.
„Pritarčiau tiems, kurie sako, kad šitų sankcijų reikėjo seniai. Galbūt ne tokio griežtumo, bet tikrai griežtų sankcijų reikėjo seniai. Ir tai yra tai, ką Lietuva sakė jau nuo Krymo okupacijos.
Gaila, kad į tai nebuvo atsižvelgta, galbūt tuomet tai galėjo prevenciškai sustabdyti poną V.Putiną nuo veiksmų, kurių Kremliaus režimas ėmėsi“, – kalbėjo ji.
Dabar tariantis dėl sankcijų Rusijai, Lietuva, pasak premjerės, pasisako už plačiausią įmanomą paketą.
„Įskaitant ir atjungimą nuo SWIFT'o“, – pažymėjo ji.
Spaudos konferencija iš Vyriausybės:
Nuo SWIFT sistemos kol kas neatjungti du Rusijos bankai, anot jos, taip pat pajus sankcijų poveikį.
„Dabar yra įtraukta maždaug trečdalis bankinio sektoriaus pagal turtą <...>. Net jeigu kai kurių bankų šiuo metu nėra tame sąraše, manau, kad finansų rinkos, tą riziką, kad jie sąraše gali atsirasti, yra įskaičiavusios. Tai liudytų dabartinė šių institucijų akcijų kaina. <...> Nebus taip, kad šitiems bankams pavyks išvengti sankcijų poveikio apskritai, net jeigu jos nėra nustatytos“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Trečiadienį dėl invazijos į Ukrainą ES atjungė septynis Rusijos bankus – „VTB Bank“, „Bank Otkritie“, „Novikombank“, „Promsvyazbank“, „Rossiya Bank“, „Sovcombank“ ir VEB („Vnesheconombank“) – nuo pasaulinio SWIFT tinklo.
Į sąrašą neįtraukti du pagrindiniai Rusijos bankai – „Sberbank“ ir „Gazprombank“, kuriems prieiga prie SWIFT palikta, kad ES šalys galėtų sumokėti už rusiškas dujas ir naftą.
Dėl karo Ukrainoje Vakarai užšaldė Rusijos lyderių turtą Europos Sąjungoje, Rusijos centrinio banko turtą, pritaikė apribojimus dalies prekių eksportui ir kt.