Susitikimuose dalyvaus Vyriausybės, Krašto apsaugos (KAM), Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės miškų urėdijos atstovai, taip pat Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonų savivaldybių merai.
Valstybės gynimo taryba (VGT) dviejų nedidelių poligonų steigimui minėtuose rajonuose pritarė dar birželio pabaigoje. Praėjusią savaitę šį sprendimą patvirtino ir Vyriausybė.
Kaip BNS nurodė KAM, panašus susitikimas su bendruomenėmis vyko dar prieš VGT posėdį.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, kad poligonai talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus, tačiau neturės karinės teritorijos statuso, todėl juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika, su kariuomenės leidimu galės lankytis žmonės.
Minėtų rajonų savivaldybių merai žinią apie poligonus sutiko skirtingai: Šilalės rajono vadovas pasigedo komunikacijos, tuo metu Tauragės rajono – teigė suprantantis valstybės poreikius.
Pastarasis taip pat vylėsi, kad pavyks susitarti su numanomoje poligono vietoje dabar veikiančiais medžiotojais, kurie tokiais centrinės valdžios planais piktinasi.
KAM teigimu, būtinybę įsteigti du naujus karinius poligonus diktuoja Rusijos grėsmės ir tai, kad dabartiniuose poligonuose neužtenka vietos treniruotis Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkams.
Planuojama, jog steigiamuose Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose vyks karinės technikos manevravimo pratybos.
Pasak L. Kasčiūno, dėl planuojamų poligonų vietos gyventojų gyvenimo kokybė nenukentės ir didelių nepatogumų nesukels.
Poligonų steigimo darbus ketinama pradėti rudenį.
Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.
