Klaipėda
Nors didžiųjų miestų plėtra lemia visos šalies ekonominę ir socialinę plėtrą, būtent juose kyla ir daugiausiai su užimtumu, atskirtimi ir skurdu susijusių problemų. Todėl didelės ES 2014-2020 m. investicijos bus nukreiptos ir į gerą ekonominio augimo perspektyvą turinčias ir skubiai tvarkytinas Lietuvos didmiesčių teritorijas.
Uostamiesčio taryba yra numačiusi atnaujinti uostamiesčio teritoriją tarp Taikos prospekto ir Šilutės plento bei Mokyklos gatvės, jos ribos į Šiaurę baigiasi sulig Danės, o į Pietus - sulig Kauno gatve. Numatoma didinti teritorijos patrauklumą verslui, investicijoms ir gyventojams, mažinti užterštumą.
Tikimasi, kad lankytojų srautus, o tuo pačiu ir smulkųjį verslą paskatins planuojamas viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro pertvarkymas, Turgaus aikštės su prieigomis, Atgimimo aikštės, Ąžuolyno giraitės, Trinyčių tvenkinio teritorijos bei Jono kalnelio ir prieigų sutvarkymas. Rekonstruoti ketinama muzikinio ir dramos teatrų pastatus bei laikrodžių muziejų, o buvusios pilies teritorijoje numatoma suformuoti visuomeninių renginių infrastruktūrą. Pertvarkius futbolo mokyklos ir baseino pastatus, planuojama įkurti sporto paslaugų kompleksą, taip pat modernizuoti irklavimo bazę, statyti miesto baseina su sveikatingumo centru. Susisiekimo sąlygas uostamiestyje pagerins numatoma Bastionų gatvės ir naujo tilto su pakeliamu mechanizmu per Danę statyba, kelių Baltijos prospekto bei kitų gatvių sankryžų rekonstrukcija, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas.
Dideles investicijas planuojama nukreipti į švietimo bei kitų viešųjų įstaigų pastatų energetinio efektyvumo didinimą, ikimokyklinio ugdymo plėtrą, miesto gimnazijų aprūpinimą mokymo ir mokymosi įranga. Skatinti ketinama daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją, vykdyti planuojama daug įvairių socialinių bei aplinkosauginių projektų.
Šilutė
Lėtai augantis veikiančių ūkio subjektų skaičius skatina šilutiškius gerinti investicinę ir verslo aplinką, skatinti gyventojų verslumą, kurti palankesnes gyventojų ir verslininkų aptarnavimo sąlygas. Tam būtina investuoti į viešųjų erdvių bei infrastruktūros modernizavimą ir pritaikymą. Todėl šilutiškiai planuoja kompleksiškai sutvarkyti miesto centrą – Šilokarčemos kvartalą, rekonstruoti miesto stadioną, sutvarkyti ir rekreacijai pritaikyti istorinį miesto parką, restauruoti bei viešiesiems kultūros ir turizmo poreikiams pritaikyti H.Šojaus dvaro pastatų kompleksą ir sutvarkyti jo parką. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) koordinuojamas ir administruojamas ES investicijas ketinama taip pat nukreipti į Kultūros ir pramogų centro rekonstravimą bei modernizavimą, Pamario pagrindinės mokyklos ir savivaldybės administracijos pastato bei jo prieigų sutvarkymą. Planuojama sutvarkyti ir Šilutės kultūros bei paveldo objektus: senąsias evangelikų liuteronų kapines, H. Zudermano paminklą ir jo prieigas, muziejaus pastatą ir skverą prie jo.
Investuojama bus ir į gyvenamosios aplinkos mieste gerinimą. Numatoma rekonstruoti kelias gatves, įrengti vaizdo stebėjimo kameras, kompleksiškai sutvarkyti daugiabučių namų kvartalą tarp Parko, Lietuvininkų ir Liepų gatvių, istoriniame miesto parke įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, išvalyti Šyšos upės dalį.
Skuodas
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) koordinuojamos ir administruojamos 2014-2020 m. ES investicijos neaplenks ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos - Skuodo miesto. Tiesa, šiuo laikotarpiu tikslinės investicijos bus gerokai mažesnės, nes 2007-2013 metais Skuodo rajono savivaldybė turėjo tikslinės teritorijos statusą ir gavo ES paramą. Skuodiškiai planuoja rekonstruoti „Žydų kvartalą“ ir sutvarkyti Turgaus aikštę. Abiejose teritorijose ketinama modernizuoti apšvietimą, pakeisti dangas, Turgaus aikštėje – įrengti prekybos paviljonus. Planuojama, kad rekonstravus buvusios rusų stačiatikių Šv. Aleksandro cerkvės pastatą, jis tarnaus kultūros bei turizmo reikmėms. Taip pat numatoma sutvarkyti Ylakių Viešpaties apsireiškimo švenčiausiajai mergelei Marijai bažnyčios bokštus, plėtoti laisvalaikio kompleksą.
Investuojama bus naujai, - skatinant verslo plėtrą
Kokie Klaipėdos, Šilutės ir Skuodo plėtos planai sulauks ES ir Lietuvos valstybės investicijų, paaiškės, kai vidaus reikalų ministras patvirtins integruotų teritorijų vystymo programų projektus.
Patvirtintos programos 2014-2020 m. bus įgyvendinamos taikant vadinamąjį integruotų teritorinių investicijų (ITI) principą, kuomet atskirų ministerijų, vietos valdžios, bendruomenės ir verslo turimi ištekliai koncentruojami konkrečių vietovių kompleksinėms vystymosi problemoms spręsti, verslui skatinti.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai (BIVP). Tai veiklos, skirtos mažinti socialinę atskirtį, skatinti užimtumą ir verslumą. Tokių veiklų strategijas rengs ir jų įgyvendinimui galės gauti finansavimą tie, kas gyvenamosios vietos problemas žino geriausiai: į vietos veiklos grupes susibūrę gyventojų, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir vietos valdžios atstovai. Numatoma, kad BIVP principais Lietuvoje įgyvendinamiems projektams bus skirta apie 50 mln. Lt Europos socialinio fondo lėšų.
Naujuoju laikotarpiu nebus pamirštos ir kaimo vietovių gyvenvietės. Tikslinių teritorijų šalies kaimo vietovėse plėtrai teks apie 165 mln. Lt VRM administruojamų investicijų. Klaipėdos regiono plėtros taryba jau išskyrė tikslines teritorijas Klaipėdos krašto kaimų ir miestelių grupėje. Tai Švėkšna, Žemaičių Naumiestis, Rusnė, Mosėdis, Kūlupėnai, Priekulė, Darbėnai, Vėžaičiai ir Vydmantai.
Parengta bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija
