Būtina įtraukti Baltarusiją
Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos intelektualų forumo „Liublino ketvertas: idėja ir tikrovė (pažymint Jerzy Giedroyco mirties 20-ąsias metines)“ idėja kilo daugiau nei prieš metus. Šiemet vasarą Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Liubline kalbėjo apie galimybę steigti Liublino trikampį, tačiau, pasak A.Nikžentaičio, būtina įtraukti ir Baltarusiją.
„Žiūrint į tai, kas vyksta Baltarusijoje, matant, kad tauta, kurios balso nebuvo girdėti, pradėjo kalbėti, mums jau reikia galvoti ne apie šią dieną, bet apie ilgalaikę perspektyvą. Šitas forumas yra skirtas ir J.Giedroyco mirties dvidešimtmečiui, čia jo ta garsioji koncepcija ULB (Ukraina, Lietuva, Baltarusija – red. past.), kurioje jis sako, kad Lenkijos egzistavimui be demokratiškų ir laisvų Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusijos kyla pavojai.
Mes tą patį galime pasakyti apie Lietuvą ir dėl to siekis kurti Liublino ketvertuką, kas šiuo metu dar labiau vizija, yra mūsų ilgalaikis uždavinys ir mes visą laiką turime galvoti, kaip šitą uždavinį įgyvendinti“, – sakė Lietuvos istorijos instituto direktorius ir J.Giedroyco bendradarbiavimo ir dialogo forumo valdybos pirmininkas A.Nikžentaitis.
Todėl, anot A.Nikžentaičio, forumas skirtas ne tik garsiojo lenkų intelektualo, kurio šeima kilusi iš Lietuvos, žurnalo „Kultūra“ leidėjo mirties metinėms paminėti, bet ir bandymas įgyvendinti, toliau vystyti J.Giedroyco idėjas, apie kurias jis kalbėjo visą gyvenimą: „Tai visų pirma Ukrainos, Baltarusijos savarankiškumo rėmimas, valstybingumo siekių stiprinimas. Ir tai ne tik politinė dimensija, bet ir mentalinė. J.Giedroycas kalbėjo apie istorinio imperializmo problemą, kai valstybės ir tautos tampa priešais ir dėl skirtingų praeities vertinimų.
Dėl to šitame forume yra dvi labai aiškios dalys: viena labiau politinė, politologinė, skirta regiono aktualijoms aptarti, santykiams su Rusija. Kita – istorinė, kalbant apie tai, kiek praeities interpretacijos padeda gerų kaimyniškų santykių plėtojimui, kiek yra tapę didžiule problema.“
Ieškojo moralinių autoritetų
Forume yra dvi labai aiškios dalys: viena labiau politinė, skirta regiono aktualijoms aptarti. Kita – istorinė.
Paklaustas apie forumo dalyvius, A.Nikžentaitis pabrėžė, kad žiūrint į ilgalaikę perspektyvą politiniai santykiai negali būti palikti vien politikams – politikai keičiasi, gali vienas su kitu nesusikalbėti. Todėl reikia į dialogą įtraukti visuomenės lyderius, kurie nepriklausomai nuo šalies dydžio puikiai žino, kas toje šalyje vyksta, ir yra toje visuomenėje autoritetai.
„Dalyviai buvo būtent ir renkami žiūrint į jų tam tikras lyderystės pozicijas regione. Galvojome labai ilgai, kaip pavadinti šį forumą, pavadinome banaliu intelektualų forumo vardu, bet čia kalbama apie tam tikrus lyderius, kurie gali padėti, būti tarpininkais kalbantis su ukrainiečiais, lenkais, baltarusiais.
Net ir toje sekcijoje, kur kalbėsime apie sudėtingus praeities klausimus, tarp kalbėtojų yra turbūt antrasis žmogus ukrainiečių Stačiatikių bažnyčioje – Evstratijus Zoria, kuris yra autoritetas. Mes turime suprasti, kad kai praeities dalykai tampa tapatybės dalimi, tų problemų suvaldyti istorikai vieni nepajėgūs. Mums čia reikia kalbėtis su tam tikrais moraliniais autoritetais. Jų XXI a. mažėja, bet mes turime stengtis juos atrasti“, – kalbėjo A.Nikžentaitis.
Baltarusijos dalyvių sumažėjo nuo 20 iki 5
Jis pripažino, kad, deja, ne visi, kuriuos organizatoriai norėjo matyti forume, galės atvykti: „Forumo organizavimo metu paaiškėjo, kad tiems Baltarusijos žmonėms, kurie dirba nuo valstybės priklausančiose struktūrose, kalbu apie mokslo institutus, universitetus, buvo duota labai aiškiai suprasti, kad į Lietuvą jiems nereikėtų važiuoti. Buvo toks savotiškas draudimas. Kita vertus, mes šitoje situacijoje turime ir žmonių, kurie komentuoja įvykius Baltarusijoje, yra žinomi komentatoriai, bet kai kurie iš jų šiuo metu yra fiziškai Lietuvoje.“
Iš kaimyninės Baltarusijos tikėtasi sulaukti kur kas daugiau dalyvių, nei jų bus. Organizatoriai prisipažįsta, kad tiksliai pasakyti visų dalyvaujančių vardus galės tik tada, kai jie jau bus Vilniuje.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją programoje padaryta nemažai korekcijų – ir dėl viruso plitimo, ir dėl įvykių Baltarusijoje. Buvo planuojama, kad iš Baltarusijos atvyks apie 20 žmonių grupė, bet ji sumažėjo iki penkių. Mes iki paskutinės minutės, kol tie žmonės nebus čia, negalime būti garantuoti, kad jiems pavyks atvykti. Vienas iš dalyvių sekmadienio demonstracijų metu buvo sulaikytas, antradienį sužinojome, kad yra paleistas, jis ketina dalyvauti, neatsisako šitos idėjos.
Kitas dalykas, kurį esu girdėjęs iš kolegų Baltarusijoje, kuriuos tikiuosi pamatyti čia, Vilniuje, kad jie šį forumą laiko solidarumo jiems išraiška ir plačiąja šio žodžio prasme neklysta“, – kalbėjo A.Nikžentaitis.
Buvo planuojama, kad iš Baltarusijos atvyks apie 20 žmonių grupė, bet ji sumažėjo iki penkių.
Prezidentūra pateikė „juodąjį“ sąrašą
Savų staigmenų pateikė ir prezidentūra, kurioje vyks forumas. Anot A.Nikžentaičio, tokiam renginiui labai svarbu įvairių institucijų ryšys, bendradarbiavimas.
„Prezidentūra turėjo būti savotiškas signalas, kad šiuo atveju čia yra politikų ir visuomeninių iniciatyvų bendrumas. Bet neslėpsime, kad rengdami šitą forumą sulaukėme tam tikrų staigmenų, ir mes matome, kad kai kada politikams yra labai sunku suvokti, jog tam tikrų tikslų galima pasiekti tik į šituos procesus įjungiant pačius geriausius, labiausiai tinkančius žmones, juolab kad jie į procesą jungiasi neatlygintinai. Ir nebandyti įvesti tam tikros cenzūros. Šita prasme manau, kad mes turime daug ko mokytis ir visų pirma – išmokti vieni su kitais bendrauti necenzūruodami“, – diplomatiškai kalbėjo A.Nikžentaitis.
Paprašytas patikslinti, ar turi omeny, kad prezidentūra nepageidavo, jog vieną iš forumo sesijų moderuotų žurnalistas, politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, jis tai patvirtino.
„Taip, kalbame apie Rimvydo Valatkos nedalyvavimą. Į šitą „juodąjį žmonių sąrašą“ taip pat pateko Vytautas Bruveris, kuris dirbo su šita idėja nuo pat pradžių ir nepaisydamas visų tokių netinkančių veiksmų jis ir toliau aktyviai dirba ir pradeda praktiškai realizuoti forumo tikslus. Mes apie tokius dalykus, matyt, daugiau kalbėsime pasibaigus forumui, bet kadangi šie neigiami aspektai išaiškėjo forumo organizavimo baigiamojoje fazėje, negalėjome tiesiog pavesti mūsų kolegų užsienyje lūkesčių ir nesiėmėme kažkokių kardinalių žingsnių.
Bet apie aktyvių piliečių bendrąja prasme ir valdžios santykį mums Lietuvoje dar yra labai daug peno diskusijoms ir apmąstymams“, – įsitikinęs profesorius.
Taip, kalbame apie R.Valatkos nedalyvavimą. Į šitą „juodąjį žmonių sąrašą“ taip pat pateko V.Bruveris, kuris dirbo su šita idėja nuo pat pradžių.
Perkėlė dėl COVID-19
Savų korekcijų organizuojant forumą įnešė ir COVID-19 pandemija, dėl kurios ne tik kilo sunkumų organizuojant dalyvių keliones, bet ir atkrito mažiausiai vienas dalyvis. Anot A.Nikžentaičio, visi dalyviai, kurie atvyksta, turi atlikti koronaviruso testą ir gauti neigiamą rezultatą: „Vienas iš dalyvių, kaip sužinojome, pasidarė tą testą ir, nors nesijautė blogai, nejautė simptomų, paaiškėjo, kad testas yra teigiamas, tai jis negalėjo atvykti.“
Paklaustas, kad galbūt forumą reikėjo nukelti ar organizuoti taip, jog dalyviai galėtų dalyvauti nuotoliniu būdu, A.Nikžentaitis vis dėlto pabrėžė gyvo bendravimo svarbą: „Nuotolinio formato variantas atkrito vien dėl to, kad norint turėti kontaktus su tam tikrais lyderiais savo šalyse, neužtenka bendrauti nuotoliniu būdu su tais žmonėmis. Nuotoliniu būdu mes su jais ir taip bendraujame kasdien. Tiesiog reikia fizinio susitikimo, tam tikrų neoficialių pokalbių. Pagaliau reikia, kad būtų keičiamasi kontaktais, reikia, kad regionų lyderiai vieni kitus pažinotų – ne vien paskaitytų, kas yra rašoma, ar paklausytų įrašytų kalbų.
Šitas forumas buvo planuojamas rugpjūčio pabaigoje, mes jį nukėlėme mėnesiui tikėdamiesi, kad situacija dėl viruso bus geresnė ir mums pavyks beveik optimaliai įvykdyti programą. Bet situacija prastėja.“
Profesoriaus teigimu, tokie pokalbiai, diskusijos turėtų tapti reguliarūs. Todėl prieš forumą visų keturių šalių istorikai ketina susėsti ir aptarti bendros keturšalės istorikų komisijos kūrimą. „Lietuva, Lenkija, Ukraina ir Baltarusija – šitos keturios šalys turi ilgą bendrą istoriją, bet turime ir bendras problemas, iš tos istorijos išplaukiančias. Jau vien dėl to tokios komisijos sukūrimas yra tikslingas“, – teigė A.Nikžentaitis.
