A.Kubilius: „Verslo įtakai nepasidavėm“
A.Kubilius, išėjęs iš posėdžio salės, patvirtino žurnalistams daug kalbėjęs apie energetiką, Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, LEO LT projektą, vėlesnį Visagino atominės elektrinės projektą, taip pat ir „MG Baltic“ įtaką. „Viską labai plačiai kalbėjau, pasakojau panoramą“, – sakė jis.
Žurnalistų klausiamas, ar buvo susitikęs su „MG Baltic“ atstovais, kol buvo premjeru, A.Kubilius patvirtino, kad taip, bet pabrėžė, kad jokių verslo grupių įtakai nepasiduodavo.
„Aš su daug kuo, su visais turbūt esu susitikęs. Nuo Bronislovo Lubio (velionio koncerno „Achemos grupė“ prezidento – red.) ir visų kitų. Tų susitikimų ir prieš 2008 m. yra buvę. Bet mes tikrai jokioms įtakoms nepasiduodavom. O pastaruoju metu aš esu išvaduotas nuo tokių susitikimų“, – sakė A.Kubilius.
Iš to paties „MG Baltic“ ar iš „Dujotekanos“ buvom gavę paramą, mes, būdami Seime arba valdžioje, mes priimdavome tokius sprendimus, kokius manėme, kad reikia valstybei priimti, – dėstė A.Kubilius.
Jis sakė neturėjęs daug ką pasakyti komisijai, nes konservatoriai, esą net ir gaudami finansinę paramą iš verslo grupių, priimdavo valstybei reikalingus sprendimus, kas rėmėjams nepatikdavo.
„Apie „MG Baltic“ mes čia kalbėjom, be abejo, bet aš jums neturiu daug ką pasakyti. Galbūt skirtingai nuo kitų partijų, mes net ir gaudami finansinę paramą, kas yra žinoma, iš to paties „MG Baltic“ ar iš „Dujotekanos“ buvom gavę paramą, mes, būdami Seime arba valdžioje, mes priimdavome tokius sprendimus, kokius manėme, kad reikia valstybei priimti, ir kartais dėl to kokie nors mūsų buvę rėmėjai būdavo labai nepatenkinti“, – sakė A.Kubilius.
Pasak buvusio premjero, komisiją domino ne tik energetika, bet ir bandymai reformuoti „Lietuvos geležinkelius".
„Aš sakiau, kad mes bandėm geležinkelius reformuoti, taip, kaip reformavom ir energetiką, bet tiek Susisiekimo ministerija nebuvo labai entuziastinga, tiek ir Seime mes nesulaukėme paramos net ir tarp pačių valdančiųjų, kad įgyvendintume savo reformų planus", – sakė A.Kubilius.
Kalbėdamas apie savo buvusį patarėją ryšiams su visuomene Virginijų Valentinavičių, apie kurį irgi sulaukė klausimų, A.Kubilius sakė jį į komandą pasikvietęs dėl konservatyvių pažiūrų, kas tarp Lietuvos žurnalistų ir apžvalgininkų, pasak jo, reta.
V.Valentinavičius iki tapdamas A.Kubiliaus patarėju dirbo „MG Baltic" priklausiusio portalo Alfa.lt vadovu. Tačiau A.Kubilius neigė, kad tapęs jo patarėju V.Valentinavičius protegavo koncerną.
„Jokių įtakų jis man, kad žiūrėk, čia yra „MG Baltic“ kažkoks interesas, tikrai nedarė“, – sakė A.Kubilius.
G.Kirkilas: „Atsakiau į visus klausimus“
Prieš A.Kubilių komitetui liudijęs G.Kirkilas žurnalistams sakė, kad buvo kalbama apie VSD pažymą, o jis atsakė į visus klausimus.
„Kadangi uždaras posėdis, tai turbūt nelabai aš čia galiu pasakot. Aišku, kalbama apie tai, kas jau buvo viešoje erdvėje, apie tas visas pažymas. Aš atsakiau į visus klausimus“, – žurnalistams po posėdžio paklaustas, apie ką buvo kalbama posėdyje ir kodėl buvo pakviestas, sakė G.Kirkilas.
Klausiamas, ar posėdžio metu buvo kalbama apie „VP Market“, G.Kirkilas sakė, kad su „VP Market“ aptarti klausimai tiesiogiai nebuvo susiję.
Paklaustas apie antradienį portale delfi.lt pasirodžiusią publikaciją apie „VP Market“, kurioje minima ir jo pavardė, G.Kirkilas sakė LEO LT atsiradimo istorijoje problemų neįžvelgiantis.
„Tuo metu, kai mes, keturios valstybės, nutarėme statyti elektrinę, buvo partneriai „Latvijos energija“, „Estijos energija“ ir Lenkijos kompanija „Polska Energetyczna“. Tai buvo labai stiprios kompanijos. Tam, kad mes būtume pajėgūs turėti tokią pačią stiprią, teko grįžti prie Lietuvos Rytų ir Vakarų tinklų sujungimo. O Vakarų tinklai iki manęs buvo privatizuoti, buvo privati kompanija, todėl buvo priimtas sprendimas turėti viešosios ir privačios partnerystės kompaniją. Dėl to ir buvo sudaryta LEO LT. Šį projektą patvirtino Vyriausybė, kad sandoris skaidrus, pasakė kelios nepriklausomos kompanijos, ir po to labai didele balsų persvara, jūs turbūt prisimenat, kad mano Vyriausybė buvo mažumos, daugiau nei 100 balsų persvara Seimas ją patvirtino“, – sakė G.Kirkilas.
Jo teigimu, viešosios ir privačios partnerystės projektai Europos Sąjungoje yra normalus dalykas. Pasak G.Kirkilo, Lietuvoje tuomet nebuvo kitos kompanijos, kuri pagal kapitalo dydį galėtų dalyvauti projekte.
Posėdžio pradžioje komitetas tarėsi dėl posėdžio formato – atviras ar uždaras. G.Kirkilas teigė, kad jam tas pats, tačiau galiausiai NSGK nariai bendru sutarimu nutarė, kad posėdis bus uždaras, nes kai kurie klausimai, kurie bus nagrinėjami apklausos metu, gali būti susiję su valstybės paslaptimis.
G.Landsbergio apklausti nepanoro
Posėdžio pradžioje NSGK pirmininkas Vytautas Bakas taip pat pranešė apie iš trijų „valstiečių“ – Audrio Šimo, Jono Jaručio ir Dainiaus Gaižausko – gautą prašymą iškviesti apklausai buvusį premjerą Andrių Kubilių, TS-LKD pirmininką Gabrielių Landsbergį ir signatarą Joną Tamulį.
NSGK nariai nutarė šį klausimą nagrinėti po G.Kirkilo apklausos. Galiausiai nutarta G.Landsbergio ir J.Tamulio neapklausti.
Anksčiau skelbta, kad Seimo komitetas išvadas turėtų parengti šią savaitę, tačiau balsavimas dėl jų gali šiek tiek nusikelti.
„Šią savaitę parašysim, balsavimas dėl išvadų gali nusikelti ir į kitą savaitę“, – BNS pirmadienį sakė V.Bakas.
Seimas komitetui yra pavedęs ištirti nederamą verslo ir kitų asmenų įtaką valstybės institucijoms, politiniams procesams ar atskiriems politikams, taip pat išsiaiškinti neskaidrius politikų veiklos finansavimo atvejus.
Žiniasklaidoje neseniai buvo paviešinta informacija iš Valstybės saugumo departamento (VSD) Seimo komitetui perduoto rašto apie verslo koncerno „MG Baltic“ veiklą.
Jame teigiama, kad „MG Baltic“ atstovai per savo valdomas žiniasklaidos priemones darė neteisėtą spaudimą politikams, valstybės tarnautojams ir pareigūnams. VSD vertinimu, koncerno atstovų veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
„MG Baltic“ atstovai VSD raštą pavadino nuomonių ir prielaidų kratiniu, o informacijos paviešinimą – spaudimu politinės korupcijos bylą nagrinėsiantiems teisėjams.
VSD pažyma žiniasklaidoje buvo paskelbta po to, kai buvo paviešintas prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu. Viename iš laiškų D.Grybauskaitė pasiūlė „perduoti linkėjimus“ „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“ – taip ji pavadino žurnalistą Tomą Dapkų.
V.Bakas ne kartą yra sakęs, kad žiniasklaidoje paviešinta informacija yra tik nedidelė dalis Seimo komiteto surinktos medžiagos.
