Pokyčiai – prieš D.Trumpo inauguraciją
M.Zuckerbergas antradienį pranešė, kad „Meta“ atsisako nepriklausomų faktų tikrintojų socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. Kol kas tai daroma tik JAV.
Straipsnius, kuriuose paaiškinama, kas tam tikruose internautų įrašuose yra melaginga ir kurie pridedami prie šių įrašų, kad kiti gautų visapusišką informaciją, pakeis vadinamosios „bendruomenės pastabos“. Tokios naudojamos socialiniame tinkle „X“. Šias pastabas, kuriose galima pateikti nuorodas į paaiškinančius straipsnius, pateikia kiti internautai.
Kompanijos vadovas pareiškė, kad faktų tikrintojai esantys per daug politiškai šališki ir kad „laikas grįžti prie savo laisvos saviraiškos šaknų“.
Šis žingsnis žengtas M.Zuckerbergui ir kitiems technologijų kompanijų vadovams siekiant pagerinti santykius su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu iki šis sausio pabaigoje pradės eiti pareigas.
Pastarasis su sąjungininkais respublikonais kritikavo „Meta“ dėl faktų tikrinimo politikos, vadindami ją dešiniųjų balsų cenzūra.
Anot verslininko, kaip tik po D.Trumpo išrinkimo prezidentu 2016 m. vadinamoji tradicinė žiniasklaida be perstojo rašė, kaip dezinformacija kelia grėsmę demokratijai.
„Mes stengėmės sąžiningai spręsti šias problemas, netapdami tiesos arbitrais, tačiau faktų tikrintojai buvo pernelyg politiškai šališki ir sugriovė daugiau pasitikėjimo, nei sukūrė, ypač JAV“, – aiškino jis.
M.Zuckerbergas daugiau nei 5 min. trukusioje kalboje ne kartą paminėjo žodį „cenzūra“, tiesa, pripažino, kad ji radosi dėl pačios kompanijos sukurtų sudėtingų turinio moderavimo sistemų. Nepaisant to, iš visos kalbos galima suprasti, kad cenzūra užsiima būtent faktų tikrintojai, bendradarbiauti su kuriais nusprendė pati „Meta“.
Verslininko kalba sulaukė didžiulio ne tik žiniasklaidos, bet ir „Facebook vartotojų dėmesio. Taip pat – tinklalapių, kuriuose anksčiau ne kartą skelbta klaidinanti informacija.
„Ko gero, viena iš svarbesnių naujienų šiai dienai yra ta, kad M.Zuckerbergas atsisako cenzūros savo platformose, tai yra FactCheckerių (faktų tikrintojų – red. past.)“, – savo paskyroje „Facebook“ ir kanale „Telegram“ skelbė puslapis infa.lt.
Kitas „Facebook“ vartotojas sureagavo dar stipriau – esą už Vladimirą Putiną balsavusius Rusijos piliečius ir saujelę jį palaikančių Lietuvos piliečių bus galima įžeidinėti.
Tačiau panašu, kad ir šis internautas, ir komentatoriai painioja faktų tikrinimą su „Facebook“ turinio moderavimu pagal tam tikras socialiniame tinkle nustatytas taisykles. Kitas komentatorius skundėsi buvęs užblokuotas, kai paskelbė nuogų kankintų žmonių nuotrauką iš Atėnų muziejaus, mat tai palaikyta pornografija.
Įrašai, kuriuose užgauliojami kiti žmonės, ar pornografiniai vaizdai tikrai gali būti pašalinti pagal vadinamuosius bendruomenės standartus. Šio turinio faktų tikrintojai neanalizuoja.
Darbo metodai vieši
„Facebook“ vartotojai nepagrįstai faktų tikrinimą, atliekamą pagal tam tikras taisykles, vadina cenzūra. M.Zuckerbergo išsakytas jų palyginimas taip pat buvo per stiprus.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje cenzūra apibrėžta kaip žiniasklaidos ir kitų informacijos priemonių valstybinė priežiūra ir kontrolė, kurią atlieka specialios institucijos. Jos pagrindinis tikslas – stabdyti valdžiai ir jos oficialiajai ideologijai priešingų ar nepageidaujamų žinių, nuomonių plitimą, garantuoti karinių ir valstybės paslapčių saugumą.
Jau šis apibrėžimas rodo, kad faktų tikrinimas iš dalies yra priešingas cenzūrai. Mat kaip tik gali būti analizuojami ir paneigiami valdžios atstovų pareiškimai.
Ne pelno siekiančios žurnalistikos organizacijos „Poynter institute“ prezidentas Neilas Brownas atkreipė dėmesį, kad pati „Meta“ nustato savo įrankius ir taisykles, o faktų tikrinimo organizacijos pateikia nepriklausomą informacijos apžvalgą, paremtą nurodomais šaltiniais.
„Tai įtvirtina jos pačios programos neteisingą supratimą. Faktai nėra cenzūra. Faktų tikrintojai niekada nieko necenzūravo. O „Meta“ visada laikė kortas savo rankose. Laikas nustoti vartoti kurstančią ir melagingą kalbą, apibūdinant žurnalistų vaidmenį bei faktų tikrinimą“, – ragino N.Brownas.
Šios organizacijos įkurtas tinklalapis „PolitiFact“ – viena pirmųjų naujienų organizacijų, pradėjusių bendradarbiauti su „Meta“, – paaiškino, kaip veikia šios kompanijos faktų tikrinimo programa.
Savo darbo principus viešai skelbia visos pripažintos faktų tikrinimo organizacijos, pavyzdžiui, portalas 15min, tarptautinė ir Vokietijos naujienų agentūros AFP bei dpa.
Nuo pat pradžių Meta nustatė savo programos apimtį. Pavyzdžiui, jos rėmuose netikrinami politikų pareiškimai.
Įspėjimai apie melą veiksmingi
M.Zuckerbergas demonstravo susirūpinimą dėl „cenzūros“, tačiau kompanija retai šalina patikrintą turinį ir tai daroma pačios „Meta“, ne faktų tikrintojų sprendimu. Pastarieji net neturi galios ar techninės galimybės ištrinti įrašus ir panaikinti ištisus puslapius. Tai aiškiai nurodyta programos aprašyme.
Pati „Meta“ šalina įrašus ar paskyras, remdamasi kitų vartotojų pranešimais apie netinkamą turinį ar taisyklių pažeidimus ir kitais signalais. Pavyzdžiui, vertinama, kaip greitai ir plačiai tam tikras turinys plinta. Taip pat remiamasi tam tikrai raktažodžiais, kurie padeda greičiau reaguoti tam tikrų įvykių metu, pavyzdžiui, per COVID-19 pandemiją, gamtos katastrofas, svarbius rinkimus ir pan.
Faktų tikrintojai peržiūri, pavyzdžiui, „Facebook“ pasirodančią informaciją, kuri dažnai būna išskirta kaip galimai klaidinanti, ir atsirenka, ką verta aptarti. Tuomet analizuojama paskelbta medžiaga ir tikrinama, remiantis patikimais šaltiniais, pavyzdžiui, mokslininkų tyrimais ir komentarais, statistika, oficialių institucijų duomenimis ir pan.
Nustačius, kad paskelbta informacija yra klaidinga arba iš dalies klaidinga, „Meta“ pristabdo jos sklaidą atitinkamose platformose („Facebook“, „Instagram“).
„Pranešame žmonėms, kurie anksčiau dalijosi ar bando dalytis šiuo turiniu, kad informacija yra klaidinanti, ir pridedame įspėjamąją etiketę, kuri nukreipia į faktų tikrintojų straipsnį, paneigiantį teiginį“, – paaiškinta „Meta“ tinklalapyje.
Pasitelkusi dirbtinį intelektą, kompanija taip pat tikrina, ar platformose nėra daugiau panašių įrašų, ir juos pažymi analogiškai. Su tuo nesutinkantieji interneto vartotojai gali pateikti apeliaciją. Jei jų skundas pagrįstas, įrašo įvertinimas kaip klaidingo gali būti panaikintas arba pakeistas į švelnesnį.
2021 m. programos apraše „Meta“ pabrėžė jos sėkmę: „Žinome, kad ši programa veikia ir žmonės atkreipia dėmesį į įspėjančias užsklandas <…>. Apklausę žmones, kurie platformoje matė šiuos įspėjimus, išsiaiškinome, kad 74 proc. manė matantys reikiamą jų skaičių ar net yra pasirengę matyti daugiau tokių įspėjimų. 63 proc. žmonių buvo įsitikinę, kad jie buvo pritaikyti teisingai.“
Nors išsakoma įvairios kritikos apie faktų tikrinimą, nepriklausomi tyrimai parodė, kad minėtos etiketės ant įrašų socialiniuose tinkluose gali būti veiksmingos, net jei vartotojai ir išlieka užtvindyti klaidinančios informacijos.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Faktų tikrinimas nėra cenzūra, priešingai nei tvirtina „Facebook“ vartotojai ir net pats šio socialinio tinklo savininkės „Meta“ vadovas M.Zuckerbergas. Įrašus šalina, kuo nėra patenkinti dalis internautų, ne faktų tikrintojai, o pati „Meta“ pagal savo nustatytas ir viešai skelbiamas taisykles.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
