„Gyvybę palaiko 24 val.“, galingas antibiotikas ir galioja amžinai – ar tikrai toks yra medus?

Internete jau kurį laiką platinamas kone stebuklingų savybių, kuriomis esą pasižymi medus, ir kitų faktų apie jį sąrašas. Nors skamba įspūdingai ir atrodo patikimas, apsigauti nereikėtų. Medus gali būti skanus ir naudingas sveikatai, bet ne dėl minimų priežasčių
Bitininkystė
Bitininkystė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Medaus savybių sąrašą liepos pradžioje paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas. Per gerą mėnesį tekstas sulaukė 8,7 tūkst. beveik vien teigiamų reakcijų, daugiau nei 300 komentarų. Juo pasidalijo daugiau nei 2 tūkst. žmonių.

Paieška internete rodo, kad tokiu pačiu ar panašiu tekstu buvo dalijamasi ir anksčiau: šių metų vasarį, praėjusių metų sausį.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Ne visa platinama informacija apie medų ir bites yra teisinga
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Ne visa platinama informacija apie medų ir bites yra teisinga

Daugeliui žinoma, kad medus turi įvairių naudingų savybių, jį sveika vartoti. Tačiau kai kurių iš paminėtų savybių medus neturi, kai kurios moksliškai visai neįrodytos, įdomūs faktai taip pat ne visai pagrįsti.

Portalas 15min aiškinasi, ar visa informacija, kuria dalijasi internautai, yra teisinga.

Fermentų yra, bet jie nėra gyvi

Medus yra saldi klampi aromatinga medžiaga, bičių gaminama iš surenkamo nektaro arba lipčiaus. „Ar žinojai?“ – minėtame įraše internautai viliojami susipažinti su juo. Bet jau pirmas teiginys – „meduje yra gyvų fermentų“ – klaidina.

Iš pradžių medus būna skystas. Garuojant vandeniui ir vykstant fermentacijai jis tirštėja. Veikiant bičių seilių fermentui sacharazei nektaro sacharozė virsta gliukoze ir fruktoze, maltozė – gliukoze, gliukozė skyla į gliukono rūgštį ir vandenilio peroksidą, kurie lemia medaus pH ir antimikrobines savybes.

Tačiau fermentai nėra organizmai, taigi jie meduje tiesiog egzistuoja – nei gyvi, nei negyvi. Jie yra baltyminiai katalizatoriai arba baltymai, tūkstančius kartų paspartinantys organizme vykstančias chemines reakcijas (dėl kurių, pavyzdžiui, keičiasi medaus tirštumas). Kitaip šios reakcijos nevyktų arba vyktų labai lėtai.

Žinoma daugiau kaip 3 tūkst. fermentų, išskirtų iš įvairių gyvų organizmų. Daugiausia jų yra ląstelėse, taip pat – audinių skystyje, mitybinėje terpėje.

Fermentai, išskirti iš gyvųjų organizmų, naudojami įvairiose mokslo ir ūkio šakose: maisto pramonėje – duonai, sūriui, vynui, alui gaminti, medicinoje – įvairių metabolitų (gliukozės, cholesterolio, adenozintrifosfato) kiekiui nustatyti. Jų aktyvumo tyrimai svarbūs daugeliui ligų diagnozuoti, kai kurie yra vaistai (pvz., virškinimo fermentai). Dirvožemio fermentų šaltinis yra augalai, mikroorganizmai, gyvūnai.

Geriau – ne metalinis šaukštas, bet jis nekenks

„Susilietę su metaliniu šaukštu, šie fermentai žūsta, – toliau rašo „Facebook“ vartotojas. – Geriausias būdas valgyti medų yra su mediniu arba plastikiniu šaukštu.“

Nors dažnai sakoma, kad fermentai žūsta (pavyzdžiui, daržovėse ir vaisiuose – juos kaitinant), tiksliau sakyti, kad jie tiesiog prarandami, suyra.

Fotolia nuotr./Medus
Fotolia nuotr./Medus

Medžiagos, lėtinančios arba stabdančios chemines reakcijas, vadinamos inhibitoriais. Sąveikaudami su fermento molekulėmis, jie sumažina reakcijos greitį arba jas padaro neaktyvias.

Ar tikrai „geriausias būdas valgyti medų yra su mediniu arba plastikiniu šaukštu“? Šiame patarime yra tiesos grūdas.

Medaus pH yra rūgštinis (svyruoja apie 4). Rūgštys gali sukelti metalo koroziją ir jo komponentai esą gali susimaišyti su maistu. Bet mitas, kad dėl to valgyti medų metaliniu šaukštu pavojinga.

Mat medaus rūgštumas yra nevienodas. Be to, mažai tikėtina, kad per tą trumpą laiką, kurį medus praleis šaukštelyje nuo pakabinimo iki nulaižymo ar įdėjimo į arbatos puodelį, prasidės korozija.

Kita vertus, tikrai nerekomenduojama metalinį šaukštą laikyti tiesiog įmerktą į medų. Taigi siūloma medų kabinti mediniu, plastikiniu arba keraminiu šaukštu. Jei tokio po ranka nėra, metalinis tinka, ypač jei pakabintas medus suvalgomas ar perdedamas kitur iškart. Rekomenduojama metalinį šaukštą iškart nuplauti.

Gyvybės nepalaikys

„Medaus sudėtyje yra medžiagos, kuri padeda jūsų smegenims geriau dirbti“, – rašo „Facebook“ vartotojas.

Nuo seno žinoma, kad medus gydo žaizdas, padeda virškinti, malšina gerklės skausmą, gali būti naudingas net kognityviniams gebėjimams. Meduje esantys polifenoliai gali padėti kovoti su uždegimu hipokampe – smegenų dalyje, susijusioje su atmintimi.

Antioksidacinis ir priešuždegiminis poveikis gali būti naudingas daugeliui kūno dalių, įskaitant smegenų sveikatą.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Ne visa platinama informacija apie medų ir bites yra teisinga
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Ne visa platinama informacija apie medų ir bites yra teisinga

Bet smegenims padeda dirbti ne tiek medus kaip toks, kiek jame esantis cukrus (daugiausia fruktozė ir gliukozė). 21 g medaus yra 17 g cukraus, jis turi 64 kcal.

Fruktozė yra cukrus, paprastai randamas vaisiuose. Organizme jis lengvai paverčiamas gliukoze. Iš karto nepanaudojama fruktozė kaupiama kaip riebalai.

Gliukozė suteikia efektyviausios energijos kiekvienai mūsų kūno ląstelei, įskaitant smegenis. Šios yra ypatingas organas, nes vienintelis normaliomis sąlygomis naudojamas energijos (kuro) šaltinis yra gliukozė.

„Medus yra vienas iš retų maisto produktų Žemėje, kuris vienas gali palaikyti žmogaus gyvybę, – tvirtina minėtas „Facebook“ vartotojas. – Vieno arbatinio šaukštelio medaus užtenka žmogaus gyvenimui palaikyti 24 valandas.“

Vida Press nuotr./Šviežias medus
Vida Press nuotr./Šviežias medus

Fiziologų paskaičiavimu, moterims vidutiniškai reikia 1 800, vyrams – 2 700-2 900 kcal per dieną. Tikslus skaičius priklauso nuo fizinio aktyvumo, konkretaus žmogaus metabolizmo.

Viename valgomajame šaukšte medaus yra beveik 64 kcal, viename arbatiniame šaukštelyje – maždaug 21 kcal.

Įprastai besimaitinantis žmogus, nepatirdamas didesnio neigiamo poveikio sveikatai ir psichikai, be maisto gali išbūti visą dieną. Pasiruošus šis laikotarpis gali pailgėti iki dienų, savaitės ar dar daugiau.

Taigi pasakyme, kad galima ištempti parą su šaukšteliu medaus, yra tiesos. Bet tai nereiškia, kad šis medaus kiekis aprūpins visomis reikiamomis medžiagomis ir energija.

Išgyvena ir pusmetį

Dar viena frazė iš internete platinamo įrašo: „bičių gaminamas propolis yra vienas galingiausių natūralių antibiotikų“.

Propolis (bičių pikis) yra lipni tiršta medžiaga, kurią bitės darbininkės renka nuo augalų. Tai yra vaško ir įvairių biologiškai aktyvių medžiagų mišinys, kurį savo liaukose pagamina bitės. Juo aptepamos avilio sienelės, užkamšomi plyšiai.

Bičių pikis turi daugybę naudingų medžiagų, tad jau daugelį metų yra naudojamas medicinoje.

Propolyje gausu antibakterinių savybių, todėl jis gali padėti kovojant su įvairiausiais infekciniais susirgimais.

„Fotolia“ nuotr./Bičių pikio granulės
„Fotolia“ nuotr./Bičių pikio granulės

Tyrimai rodo, kad jis turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, taip pat gali padėti gydant žaizdas, peršalimo opas ir gerklės infekcijas, sergant chroniškomis ligomis, net vėžiu. Bet trūksta tyrimų, kurie padėtų tvirtai pasakyti, kad pikio produktai yra visiškai saugūs ir nesukelia nepageidaujamo poveikio. Jų reikėtų vengti turint alergiją medui, bitėms, net žiedadulkėms.

„Medus neturi galiojimo laiko“, – tvirtinama „Facebook“ įraše. Teoriškai tai yra tiesa – tinkamai laikomo medaus galiojimas nesibaigia, net jei pasikeičia kai kurios savybės ir kokybė suprastėja (pavyzdžiui, jis patamsėja arba susikristalizuoja, pasikeičia kvapas ir skonis).

Bent metus medų galima vartoti per daug nesukant galvos. Jo ilgaamžiškumas priklauso nuo brandos, sudėties, kokybės.

Taip pat teigiama, kad bitė gyvena mažiau nei 40 dienų, aplanko mažiausiai 1 tūkst. gėlių ir per gyvenimą pagamina mažiau nei šaukštelį medaus.

Bitės darbininkės, kurios sudaro pagrindinę bičių šeimos dalį (iki 80-100 tūkst. bičių), be kita ko, renka nektarą ir perdirba jį į medų, gamina kitus produktus, gyvena priklausomai nuo atliekamo darbo.

Taip pat skaitykite: Slaptas bičių gyvenimas: 10 dalykų, kuriuos turėtumėte žinoti apie bites ir bitininkus

Vasarą tokia bitė gyvena vidutiniškai 35-40 parų, tačiau žiemodamos jos gali išgyventi iki 200 parų. O motinėlė gyvena net keletą metų.

Medaus mėnuo – ne dėl medaus

Sąraše pateikia dar keletas su medumi susijusių faktų. Pavyzdžiui, kad „didžiųjų imperatorių kūnai buvo užkasti auksiniuose karstuose ir padengti medumi, kad išvengtų pūtimo“.

Fotolia nuotr./Bitės
Fotolia nuotr./Bitės

Interneto paieškos sistema neranda tokios informacijos. Tačiau teigiama, kad medus gali kaip tik sustiprinti pilvo pūtimą.

Ar tikrai ant vienos pirmųjų monetų buvo bitės simbolis? Šie vabzdžiai buvo vaizduojami ant monetų jau Antikos laikais, pavyzdžiui, Senovės Graikijoje. Tokia tradicija gyvuoja ir šiais laikais. Pavyzdžiui, bitės iškaltos ant 2 Australijos dolerių monetos, 1 svaro sterlingų monetos (Jungtinės Karalystės pinigų dizainas pakeistas po karalienės Elžbietos mirties).

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Ne visa platinama informacija apie medų ir bites yra teisinga
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Ne visa platinama informacija apie medų ir bites yra teisinga

Populiarus terminas „medaus mėnuo“, priešingai nei tvirtinama „Faceboo“, nekilęs iš „tradicijos jaunavedžių vaisingumui po vestuvių vartoti medų“.

Angliškas honeymoon kilęs iš senosios anglų kalbos pavadinimo hony moone. Jis galėjo reikšti „midaus / medaus mėnuo“, kaip seniau vadintas birželis. Mat tai buvo pagrindinis santuokų ir medaus derliaus laikas.

15min verdiktas: iš dalies melas. Ne visi teiginiai, surašyti apie medų, yra moksliškai pagrįsti.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis