„Krioklių gynėjų sąjunga“
„Mielieji, stokime į Belmonto krioklių gynėjų sąjungą, išgelbėkime Pūčkorių užtvanką, išsaugokime savo miesto istoriją ir vieną iš nedaugelio ypatingo grožio vietų mūsų Vilniuje. Belmonto užtvanka pastatyta XIX a. pradžioje, daugelį metų yra neatsiejama Vilnios slėnio ir viso Pavilnio istorinio kraštovaizdžio dalis, saugotinas kultūros paveldo objektas ir viena mėgstamiausių vilniečių ir miesto svečių poilsio vietų. Užtvanka, pastatyta kaip neatsiejama prancūziškojo Leoniškių (Belmonto) vandens malūno dalis, yra ryškus Vilniaus miesto istorinis ženklas“, – taip motyvuojama palaikyti peticiją už Pūčkorių užtvanką.
15min dar pernai gruodį rašė, kad Pūčkorių užtvanka įtrūkusi, vanduo veržiasi per atsivėrusią skylę, todėl jo nebeliko žuvitakyje, kas gali pakenkti Vilnia neršti keliaujančioms lašišoms.
„Po šio pavasario polaidžio pro užtvankos konstrukcijas prasiveržęs Vilnios upės vanduo ardo pačią užtvanką. Nedelsiant nesiėmus jokių gelbėjimo darbų, ji neišvengiamai sugrius, nustos veikti jau keliolika metų lašišoms ir šlakiams sėkmingai tarnaujantis žuvitakis. Aplinkos ministerijos biurokratai, nepateikę rimtų argumentų ir pakurstyti lašišų saugojimo aktyvistų, nutarė užtvanką nugriauti, kartu likviduojant ir žuvitakį. Gerbiami valdžios atstovai, Jūs lengva ranka, gerai nepasvėrę visų galimų pasekmių, norite sunaikinti tai, ko per šimtmečius nesugebėjo įveikti tekantis vanduo. Griauti paprasčiausias ir lengviausias kelias!“ – baigiama peticija, kurią žmonės pasirašinėja gana aktyviai.
Ši peticija paskelbta peticijos.lt, ji skirta Aplinkos ministrui, Seimo aplinkos apsaugos komitetui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Vilniaus miesto savivaldybei.
Priešininkai gina lašišas
O štai kitame peticijų puslapyje e-peticija.lt galima pasirašyti visiškai priešingą peticiją. Laurynas Okockis, Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininkas ir neetatinis aplinkosaugos inspektorius, čia paskelbė apie parašų rinkimą, remiant norą užtvanką nugriauti.
„Mes, žemiau pasirašiusieji, esame įsitikinę, kad žuvis yra vertingesnė už betono gabalą, o aplinkos ir visuomenės interesas aukščiau už verslo interesus. Todėl kreipiamės reikalaudami išardyti avarinės būklės Belmonto užtvanką, kuri, išskyrus reprezentacinę, jokios kitos naudingos funkcijos neatlieka. Priešingai – ji užkerta vienintelį daugelio rūšių žuvų ir kitų vandens mikroorganizmų migracijos kelią Vilnelės upe“, – rašoma šioje peticijoje, kuri adresuota Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.
Peticijoje teigiama, kad užtvankos griuvėsiuose šiuo metu situacija yra itin prasta: dėl nukritusio vandens lygio žuvitakis nefunkcionuoja, o pro griuvusią užtvanką žuvys taip pat negali praplaukti. Todėl esą svarbu nedelsiant imtis priemonių ir kuo greičiau šią problemą išspręsti – užtvanką išardyti.
„Daugelis pasaulio valstybių kiekvienais metais užtvankų skaičių mažina, kadangi šie statiniai turi vien tik neigiamą poveikį visai upės ekosistemai. Užtvanka blogina upės vandens kokybę, upių nešmenys pradeda kauptis tvenkiniuose ir prasideda spartus jų uždumblėjimas ir eutrofikacija, kuri pasireiškia vandens žydėjimu, tvenkinio užžėlimu, deguonies trūkumu. Europoje jau nugriauta daugiau nei 3450 užtvankų, tarp kurių buvo ir užtvankos, turinčios istorinę vertę ar net įrengtus žuvitakius. Be aplinkosauginių, svarbūs ir ekonominiai argumentai – senoms užtvankoms reikalinga nuolatinė priežiūra. Finansiškai yra daug pigiau nugriauti užtvanką nei ją remontuoti, nuolat prižiūrėti bei įrengti žuvitakį“, – peticijoje teigia L.Okockis.
Ši užtvanka Vilnios upėje jau daug metų yra blogos būklės, nenaudojama, neprižiūrima, – sakė Martynas Norbutas.
Jo teigimu, siūlomas tiek aplinkai, tiek žmogui palankus sprendimas – išardžius užtvanką palikti pėsčiųjų tiltą. Tačiau reikalauja, kad tvarkant sugriuvusios užtvankos dalys būtų visiškai pašalintos ir Vilnia tekėtų natūraliai, o upės priekrantės ir šlaitai ties sugriuvusia užtvanka būtų sutvirtinti akmenimis. „Belmontas turėtų būti harmoninga oazė, skirta miesto žmogui pažinti gamtą, o ne griauti per tūkstančius metų susiformavusius gamtos procesus“, – rašoma peticijoje.
Ministerija siekia nugriauti
Sprendimą Pūčkorių užtvanką Belmonte ne remontuoti, o griauti palaiko ir Aplinkos ministerija. „Ši užtvanka Vilnios upėje jau daug metų yra blogos būklės, nenaudojama, neprižiūrima. Vilnios upė įrašyta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, todėl naujos užtvankos statyti šioje vietoje negalima, o išardžius seną būtų atkurtas upės vientisumas ir pagerėtų jos ekologinė būklė“, – sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Todėl ministerija tvirtina paprašiusi Vilniaus miesto savivaldybės užtikrinti, kad „būtų išvengta Belmonto (Pūčkorių) užtvankos avarijos padarinių, kurie gali sukelti grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai“. Šios užtvankos išardymo ir upės ruožo atkūrimo darbai įtraukti į aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Vandenų srities 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano“ projektą ir bus finansuojami ES lėšomis.
Tačiau Pavilnių regioninio parko direktorė Jolanta Radžiūnienė 15min yra sakiusi, kad pirmiausia būtina likviduoti avarinę užtvankos būklę, o jau tuomet spręsti dėl jos ateities – šiuo metu užtvanka griūva kasdien.
Direkcijos poziciją palaiko ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri Aplinkos ministerijai siūlo kuo greičiau likviduoti avarinę situaciją, kad jau rugsėjį galėtų migruoti žuvys. Taip pat – nedelsiant pradėti rengti Pučkorių užtvankos sutvarkymo/rekonstrukcijos/pertvarkymo ar likvidavimo projektą, atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, derinant projektą su visuomene.
