Iš dalies tai įvyko dėl senųjų režimų žlugimo, kurie savo šalyse spaudė islamistus. Jiems žlugus džihadistams atsivėrė naujos erdvės – tiek fizinės teritorijos be valdžios, tiek diskurso erdvės, kur radikalai galėjo užsiiminėti atvertimu į islamą.
Pastaruoju metu musulmonų pasaulyje veriasi nauja diskurso erdvė, kurioje – visai kitokios idėjos, rašo „Foreign Affairs“. Pradžia tam buvo, kai 2011 m. balandžio mėnesį Bahreino žmogaus teisių aktyvistai įkūrė svetainę „Ahwaa“ – pirmąjį internetinį forumą LGBT bendruomenei Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione. Nors tuo metu projektas nesusilaukė daug dėmesio, tačiau dabar jis vadinamas revoliuciniu.
Artėjantis socialinis cunamis turėtų būti matomas visiems, kurie žino, į kokius ženklus kreipti dėmesį.
Homoseksualumas šiame regione yra ne tik stigmatizuojamas, bet dažnai už jį ir baudžiama. „Ahwaa“ sukūrimas leido LGBT bendruomenei laisvai diskutuoti apie dalykus, kurie svarbūs jų gyvenimui – pradedant romantiškais santykiais ir baigiant įtampa tarp homoseksualų teisių ir islamo. Taip buvo tiesiogiai mestas iššūkis giliai įsišaknijusioms kultūrinėms ir religinėms normoms.
Internetui sparčiai besiskverbiant į visas socialines grupes, daug anksčiau nepriimtinomis laikytų temų įgija vis daugiau svorio visuomenėje. Tai suteikia galimybę marginalizuotoms grupėms organizuotis, susitelkti ir galiausiai mesti iššūkį status quo.
Tai galioja ne tik seksualinėms mažumoms, bet ir tiems, kurie šiame regione kritiškai žiūri į islamą arba į religiją apskritai. Kritiško religijos atžvilgiu požiūrio stiprėjimas neabejotinai susilauks atsako iš konservatyviojo sluoksnio, kuris baiminasi iššūkių jų tradicinėms vertybėms ir tapatybėms. Artėjantis socialinis cunamis turėtų būti matomas visiems, kurie žino, į kokius ženklus kreipti dėmesį.
Interneto reikšmė
Pastarasis dešimtmetis Vakaruose buvo sparti revoliucija už LGBT teises. Dar 2008 m. Barackas Obama, pirmą kartą kandidatuodamas į JAV prezidentus, sakė nesantis už tos pačios lyties asmenų santuokas. Tačiau visuomenės nuomonė šiuo klausimu greitai keitėsi. 2011 m. jau daugiau žmonių palaikė homoseksualų santuokas, nei buvo prieštaraujančių joms.
Praėjus dviem B.Obamos kadencijoms daug kas pasikeitė – tos pačios lyties asmenų santuoka yra įtvirtinta konstitucinėje teisėje ir nebeįsivaizduojama, kad Demokratų kandidatas galėtų jai prieštarauti. Net ir Donaldas Trumpas neabejotinai yra labiausiai LGBT palaikantis Respublikonų kandidatas į prezidentus per visą istoriją.
Prieigos prie interneto išplitimas buvo vienas svarbiausių aspektų šioje revoliucijoje. Internetinė komunikacija leido LGBT žmonėms susitelkti nepaisant jų geografinės vietos, saugiai ir diskretiškai susirasti partnerius bei suvokti, kad jie nėra vieni. Augantis LGBT žmonių pasitikėjimas ir matomumas leido jiems vis garsiau kalbėti apie teisę tuoktis.
Priėjimas prie interneto dabar sparčiai auga ne tik Vakaruose. Valstybėse, kuriose daugumą sudaro musulmonai, ilgą laiką internetu besinaudojančių žmonių procentas gerokai atsiliko nuo Vakarų, tačiau dabar tai keičiasi. Pavyzdžiui, 2010 m. Šiaurės Afrikoje internetu naudojosi tik 10,9 proc. žmonių, Artimuosiuose Rytuose – 29,8, o Šiaurės Amerikoje – 77,4 proc. 2016 m. Šiaurės Afrikoje šis skaičius pakilo iki 28 proc., Artimuosiuose Rytuose – iki 57 proc.
Internetas skverbiasi į pačias konservatyviausias bendruomenes Žemėje, kuriose prieštaringos arba kritiškos vyraujančiai griežtai islamo interpretacijai idėjos dažnai stigmatizuojamos ar net baudžiamos. Pavyzdžiui, diskusijos apie seksualinę orientaciją daugelyje musulmoniškų bendruomenių yra laikomos negalimomis – homoseksualių žmonių diskriminacija dažnai yra net įtvirtinta teisinėse sistemose. Daug šio regiono šalių už homoseksualius santykius baudžia, o kai kur – net mirtimi. Grėsmę LGBT bendruomenei gali kelti ne tik valstybė, bet ir pavieniai visuomenės atstovai, nusiteikę priešiškai jų atžvilgiu.
Lygiai taip pat stigmatizuojami ir žmonės, kritiški religijos atžvilgiu. Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regione iš 20 valstybių net 18-oje yra kriminalizuota šventvagystė, 14-oje draudžiama apostazė.
Tokiose aplinkose religijos kritikai ir LGBT bendruomenė būna priversti slėptis – dėl teisinių ir asmeninio saugumo priežasčių jiems dažnai geriau garsiai neskelbti savo įsitikinimų ar seksualinės orientacijos. Tačiau interneto skverbimasis šią dinamiką keičia.
Atsiskleidimas
Marginalizuotiems žmonėms internete surasta bendruomenė suteikia emocinę paramą, ir jie gali pirmą kartą pasidžiaugti, ką reiškia priklausyti grupei žmonių, kurie yra panašūs į tave.
Viešas prisipažinimas, kad asmuo yra homoseksualus, vadinamas „atsiskleidimu“ (angl. „coming out“). Akademinėje literatūroje pažymima, kad atsiskleidimas yra svarbi LGBT identiteto formavimosi ir integracijos dalis. Jis taip pat duoda daug naudos psichologinei sveikatai – pavyzdžiui, gerina pasitikėjimą savimi, sumažina nerimą. Tačiau atsiskleidimas gali duoti ir kitokių rezultatų – asmenį padaryti pažeidžiamu diskriminacijai ir draugų ar šeimos atstūmimui. Islamo atsisakymas nėra tapatus, tačiau, kalbant apie socialines stigmas, jo rezultatai gali būti panašūs.
Abiem šioms marginalizuotoms grupėms interneto prieiga paskatino atsiskleidimo procesą. Internetinė erdvė pasiūlo jiems gana saugią aplinką, kur žmonės gali burtis, bendrauti, kurti santykius. Anonimiškumui suteikus apsaugą, šie asmenys gali diskutuoti apie intymius ir kontroversiškus klausimus. Dar daugiau – internetas leidžia panašiai mąstantiems žmonėms iš skirtingų pasaulio kampelių rasti vienas kitą ir kurti virtualias bendruomenes. Ateistas, gyvenantis kaime Egipte, pavyzdžiui, gali nepažinoti nieko, kas mąsto panašai. Tačiau kai jis prisijungia prie interneto, jis ras milijonus žmonių, kurie mąsto kaip jis.
Marginalizuotiems žmonėms internete surasta bendruomenė suteikia emocinę paramą, ir jie gali pirmą kartą pasidžiaugti, ką reiškia priklausyti grupei žmonių, kurie yra panašūs į tave. Jie taip pat sugeba geriau priimti ir suvokti savo tapatybę.
Galų gale, kai žmonės pajunta, kad jų tapatybės tampa „demarginalizuojamos“ internete, jie dažniau pradeda svarstyti apie savo identiteto atskleidimą ir realiame gyvenime.
Persikėlimas iš interneto
„Ahwaa“ įkūrėjas teigia, kad internetas veikia kaip vartai į žodžio laisvę, ypač kai kalbama apie tabu laikomas temas, kurios realybėje susilaukia griežtos cenzūros. LGBT aktyvistai Šiaurės Afrikoje, pavyzdžiui, sukūrė nišinių internetinių žurnalų. Internetinės pažinčių svetainės suklestėjo. Irako aktyvistas Amiras Ashouras pasakojo, kad kai jis pasiryžo suburti pirmąją Irako LGBT organizaciją, jis pirmuosius narius pritraukė būtent per socialinius tinklus – kvietė draugus, susisiekė su žmonėmis per pažinčių programėles „Tinder“ ir „Grindr“.
Jis sakė sutikęs nemažai keturiasdešimtmečių ar penkiasdešimtmečių, kurie tik po pokalbių internete išdrįso savo bendraminčiams pirmą kartą garsiai pasakyti, kad yra ateistai.
Ateistai taip pat buriasi socialiniuose tinkluose – kelios šio regiono ateistų grupės yra sutraukusios daugiau nei 20 tūkst. narių. Jas nuolat internete puola konservatoriai, kurie vykdo koordinuotas kampanijas, kad „Facebook“ jas suspenduotų. Pavyzdžiui, į šias grupes jie deda pornografines nuotraukas ir iškart apie jas praneša „Facebook“, arba skundžia jas dėl islamofobijos. Tai duoda laikinų rezultatų – grupės būna suspenduojamos, tačiau netrukus jų veikla būna atkuriama.
Nepaisant tokių pastangų, ateistams internetas yra prieglobstis. Tačiau jame prasidėję procesai nusitęsia ir į realų gyvenimą. Pavyzdžiui, ateistas iš Saudo Arabijos pasakojo, kad po diskusijų internete grupių nariai surengia ir slaptus realius susitikimus. Jis sakė sutikęs nemažai keturiasdešimtmečių ar penkiasdešimtmečių, kurie tik po pokalbių internete išdrįso savo bendraminčiams pirmą kartą garsiai pasakyti, kad yra ateistai.
Panašiai vyksta ir su LGBT bendruomenėmis internete. Pavyzdžiui, „Ahwaa“ forume homoseksualai gali sulaukti psichologinės paramos ir palaikymo, taip pat diskutuojama apie islamą ir homoseksualumą, siūlomi paaiškinimai. Toks bendravimas padeda kurti socialinius ryšius ir atsikratyti stigmų.
Bet tikriausiai viena svarbiausių forumo temų yra susijusi su labiausiai matoma tapatybės demarginalizacija – atsiskleidimu. Forumo nariai diskutuoja, ar jiems atskleisti savo seksualinę orientaciją bendradarbiams, draugams, šeimos nariams. Yra dalijamasi išgyvenimais, kaip sureaguoja aplinkiniai, kai yra nusprendžiama atsiskleisti. Čia žmonės vieni kitus palaiko ir padeda atsikratyti gėdos ar kaltės jausmo.
LGBT ir religiją kritikuojančioms bendruomenėms musulmoniškose šalyse vis tvirtėjant, jos neabejotinai susilauks konservatyviųjų religinių jėgų atsako. Iš tikrųjų jis jau prasidėjo – kartais net smurtinis (tiek valstybės, tiek asmeniniais lygiais).
Islamistų grupės rengia koordinuotas atakas internete, tačiau teisėsauga realiame gyvenime sulaiko ateistus, kurie reiškia savo požiūrį socialinėje erdvėje. 2015 m. Egipto teismas nuteisė 21-erių studentą trejiems metams kalėjimo už tai, kad feisbuke deklaravo esantis ateistas. Saudo Arabija nuo 2012-ųjų dėl kaltinimų islamo įžeidimu yra įkalinusi tinklaraštininką Raifą Badawi. Visame Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regione valdžia panašiai puola ir LGBT bendruomenės narius, kurie yra aktyvūs internete. Pažinčių programėlėse Egipto policija apsimeta eiliniais vartotojais tam, kad suvilioję atskleistų tikrąsias homoseksualų tapatybes ir juos sulaikytų.
Marginalizuotų grupių narius persekioja ne tik teisėsauga. Nuo 2013 m. Bangladešo islamistai kovotojai, dalis kurių yra siejami su „al Qaeda“, surengė daugybę išpuolių, kurių taikiniai – ateistai tinklaraštininkai. 2016 m. balandį džihadistų grupė, deklaravusi ištikimybę „Islamo valstybei“, prisiėmė atsakomybę už vienintelio Bangladešo LGBT žurnalo redaktoriaus nužudymą.
Kas toliau?
Trumpuoju laikotarpiu šių socialinių judėjimų išaugimas gali netgi padidinti džihadistų grupuočių įtaką.
Nėra visiškai aišku, kaip interneto įgalintos marginalizuotos bendruomenės (tokios kaip LGBT ar ateistų) pakeis visuomenes musulmoniškose šalyse.
Trumpuoju laikotarpiu šių socialinių judėjimų išaugimas gali netgi padidinti džihadistų grupuočių įtaką. Jos dažnai pristato save kaip vienintelius, galinčius apsaugoti tikėjimą nuo vakarietiškų ir sekuliarių vertybių.
Tačiau ilguoju laikotarpiu marginalizuotos grupės gali iš esmės mesti iššūkį religinių konservatorių valdžiai.
Tai gali sukelti masinius socialinius ir politinius pokyčius – panašius, galbūt, į tuos, kurie įvyko JAV dėl tos pačios lyties asmenų santuokų. Tačiau gali sukelti ir didelį socialinį nestabilumą – galbūt net Arabų pavasario lygio.
Kad ir kaip būtų, ženklai apie artėjančius islamo kultūrinius karus yra matomi. Vakarų stebėtojai ilgą laiką pražiūrėdavo arba neteisingai interpretuodavo socialines tendencijas, kurios kildavo musulmoniškose valstybėse. „Foreign Affairs“ rašo, kad dabartiniai poslinkiai yra tokie, kurių Vakarai negali leisti sau nepastebėti.
