Įtampos tarp Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko ir pavaduotojos situaciją Dalia Grybauskaitė ir teisėjų bendruomenė ryžosi spręsti radikaliai – nuo gegužės 1-osios Viktorija Šelmienė jos pačios prašymu atleidžiama iš vicepirmininkės pareigų.
Tačiau V.Šelmienės pasitraukimas Teisėjų tarybai tapo grėsmingu signalu apie didžiausiame Lietuvos teisme vykstančias negeroves. Juolab kad, pasak besitraukiančios pavaduotojos, Vilniaus miesto apylinkės teismas jau patyrė didelės žalos ir jai atstatyti prireiks laiko ir pastangų.
Atsistatydinimas atvėrė žaizdas
Sostinės Laisvės prospekte, prie „Senukų“, veikiančio teismo žaizdas atvėrė pačios V.Šelmienės kreipimasis dėl atleidimo iš pareigų. Pagal galiojančią tvarką, pirmininko pavaduotoją skiria ir atleidžia šalies prezidentė, prieš tai kreipdamasi patarimo į Teisėjų tarybą (TT).
Nenoriu kiekvieną dieną eiti į darbą skaičiuodama laiką iki 5 metų kadencijos pabaigos.
Būtent TT posėdyje V.Šelmienė akis į akį kolegoms papasakojo, kas ją įstūmė į tokią padėtį, kad net nebegali sulaukti kadencijos pabaigos.
„Nenoriu kiekvieną dieną eiti į darbą skaičiuodama, kiek laiko liko iki 5 metų kadencijos pabaigos. Iš tikrųjų situacija labai komplikuota. Nėra jokio komandinio darbo“, – atsiduso TT posėdyje esminę rakštį įvardijusi V.Šelmienė, vis dar einanti atsakingas pareigas.
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas neslėpė nei susirūpinimo, nei nuostabos: „Ar tos situacijos nebuvo galima valdyti anksčiau?“
TT posėdyje V.Šelmienė pabrėžė, kad sprendimą priėmė vedama ne emocijų, o blaiviu protu – jos įgyta vidinė ramybė atsispindėjo ir balse, kalbant prieš teisėjų TT narių auditoriją.
Vienintelė tema, kuria kalbėdama V.Šelmienė sunkiau rinko žodžius, buvo susijusi su pirmininko patarėjos vaidmeniu šioje nesusiklosčiusios jos karjeros istorijoje: „Pirmininkas yra pasirinkęs savo komandą. Komandoje yra jo patarėja Gintarė Vosyliūtė. Ši patarėja nesilaiko subordinacijos ir elementarios tarnybinės etikos principų. Mano sprendimai yra nuimami, nugesinami patarėjos iniciatyva – manau, kad tai netinkama.“
Ji dar pridūrė: „Mano sprendimai keičiami be galimybės užduoti klausimą „Kodėl?“
Tuo metu M.Kursevičius 15min savo patarėjos vaidmenį nušvietė visai kitaip ir su teisėjos kritika nesutiko (išsamus pirmininko interviu – šiame tekste žemiau).
„Visiškai skirtingai suprantame, koks tas komandinis darbas turėtų būti. Ką tai reiškia? Tai reiškia vien asmeniškai pirmininko priimamus sprendimus mano kuruojamose srityse“, – pati klausė ir pati atsakė M.Kursevičiaus pavaduotoja.
M.Kursevičius savo ruožtu tvirtino norintis imtis atsakomybės kaip institucijos vadovas, o galutiniai sprendimai būtent ir yra jo prerogatyva.
„Į pareigas ėjau ne dėl garbės“
Teismo vadovo įsakymu institucijoje V.Šelmienei yra paskirtos konkrečios sritys, už kurias ji yra atsakinga.
„Aš pati į šitas pareigas ėjau ne dėl garbės ir ne dėl įrašo gyvenimo aprašyme. Aš ėjau turėdama idėjų, vizijų, ką ir kaip reikia daryti“, – V.Šelmienė pasakojo apie tai, kad save įsivaizduoja tik kaip veiklią ir atsakingą, o ne šiaip postą užimančią teismo vadovo pavaduotoją.
Moteris prasitarė, kad pirmąjį pavojaus signalą pajuto jau pačioje kadencijos pradžioje, kai pradėjo kuruoti sritis, už kurias anksčiau buvo atsakingas M.Kursevičius – šis teisėjas, prieš tapdamas pirmininku, ėjo ankstesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės Loretos Braždienės pavaduotojo pareigas.
„Čia nėra ką perduoti. Turi savo kuravimo sritį – joje ir dirbk“, – tokius nekonstruktyvius ir netgi šiurkščius iš savo vadovo išgirstus žodžius prisimena V.Šelmienė.
Jos teigimu, normaliai įsivažiuoti į pareigas ji neturėjo jokios galimybės: „Tas jau nuo pirmų akimirkų sukėlė didžiulę įtampą.“
Nediskutuojama apie problemų sprendimą
Vis dėlto pavaduotoja bandė suktis ir esamomis „šaltojo karo“ sąlygomis.
„Bandžiau ne kartą papasakoti, kaip noriu dirbti, kaip aš suprantu komandinį darbą. Turiu pripažinti, kad kai ką pirmininkas ir išgirdo, tačiau dialogas visada buvo mano iniciatyva“, – pasakojo V.Šelmienė.
Jos supratimu, tam, kad teismui būtų vadovaujama sklandžiai ir racionaliai, būtina komunikacija, derinimasis, pasitarimai.
„Mes neturime dalykinio pobūdžio susirinkimų. Kai neturime susirinkimo, neturime bendro darbų suvokimo, bendro matymo, kaip turėtume spręsti problemas. O problemų mes turime daug, ir manau, kad 20 minučių per savaitę situaciją čia pagerintų“, – pamąstymais dabar, kai jie jau teorinio pobūdžio, dalijosi pirmininko pavaduotoja.
Darbuotojų netektis vertina dramatiškai
Anot jos, vienu didžiausiu iššūkiu yra tapęs išeinančių iš darbo žmonių pavadavimas. Tai uždaras ratas: vieni išeina, kai pasidaro sunku dirbti, o likusiems dėl to tampa dar sunkiau, tad ir jie mąsto apie išėjimą.
„Išeina ilgamečiai darbuotojai. Kiekvienas išeinantis kaip priežastį įvardija teisme susidariusią situaciją, kai dirbti pasidarė labai sunku. Savo noru išėjusius iš darbo skaičiuojame jau ne ant vienos rankos pirštų“, – pasakojo V.Šelmienė. Tuo metu M.Kursevičius darbuotojų kaitą laiko natūraliu, neišvengiamu procesu.
Savo noru išėjusius iš darbo skaičiuojame jau ne ant vienos rankos pirštų.
Kaip konkretų pavyzdį V.Šelmienė papasakojo istoriją apie strategiškai svarbią pareigybę – teismo atstovo ryšiams su visuomene.
Motinystės atostogų išėjus buvusiai ilgametei atstovei, naujo žmogaus į šią poziciją buvo ieškoma ilgai (4 mėnesius) ir labai sunkiai.
„Radome tikrą profesionalą, turintį du diplomus, išmanantį teisę ir viešuosius ryšius. Tai tobulas žmogus atstovo spaudai pareigoms. Bet po 6 mėnesių, neradusi bendros kalbos su vadovu ir vadovo patarėja, ji išėjo“, – apgailestavo V.Šelmienė.
Pirmininkas M.Kursevičius pripažino, kad atstovės išėjimas jam tapo staigmena, ir ne itin malonia.
Spragą išryškino teisėjų korupcijos skandalas
Kad pastaruosius kelis mėnesius Vilniaus miesto apylinkės teisme yra ryšių su visuomene ir žiniasklaida sunkumų, iš asmeninės patirties gali patvirtinti ir 15min teisėsaugos žurnalistas.
Kasdienis žurnalistų darbas teisme ir be teismo atstovo pagalbos vyksta sklandžiai – krizės požymiai išryškėja ypatingais atvejais. Pavyzdžiui, tokiais, kai būtent šiame teisme teisėjų ir advokatų korupcijos skandalo įkarštyje vyko svarstymai dėl įtariamųjų suėmimo.
Veiksmas teisme vyko kone pusę paros, atsakingo žmogaus, su kuriuo žiniasklaidos darbuotojai galėtų bendrauti apie įvykių nušvietimo tvarką ir gauti bent elementarią visuomenei reikšmingą informaciją, paprasčiausiai nebuvo.
Padėtį pripuolamai gelbėti mėgino minėtoji pirmininko M.Kursevičiaus patarėja, laikinai atsiliepdavusi atstovės spaudai mobiliuoju telefonu ir kartais užsukdavusi į teismo koridorių pažiūrėti, kaip sekasi gausiam reporterių būriui.
„Aš ieškojau, bet nematau galimybės konstruktyviam dialogui. Juolab vienas po kito traukiasi absoliutūs profesionalai. Kai kurių žmonių iš viso buvo negalima atleisti, bet jie buvo atleisti dėl emocinių aplinkybių“, – savo ir kadrų politikos situaciją apibendrino V.Šelmienė.
Pirmininkas: „Sprendimus tenka priimti būtent man“
„Jūsų pavaduotoja V.Šelmienė pabrėžė, kad teismo vadovybėje nebuvo jokio komandinio darbo, kad judu tikriausiai skirtingai jį suprantate, cituoju: „tai reiškia vienasmeniškai pirmininko priimamus sprendimus mano kuruojamose srityse.“ Ar pritariate tokiam vertinimui? Koks jūsų požiūris į vadovybės iširimo priežastis?“ – 15min paklausė pirmininko M.Kursevičiaus.
– Pritariu, kad tikriausiai skirtingai supratome komandinio darbo esmę.
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Teismų įstatymo 103 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams). Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu, būtent teismo pirmininkas priima galutinius sprendimus. Nepaisant to, negalėčiau sutikti, kad visiškai nebuvo komandinio darbo.
Visada išklausydavau pavaduotojos nuomonę, tačiau nuomonės išklausymas savaime nereiškia, kad tik ji yra teisinga. Galutinius sprendimus tenka priimti būtent man, išklausius ir daugiau nuomonių, t.y. kito pavaduotojo, teismo kanclerio, teisėjų, patarėjo, raštinės darbuotojų ir kt.
Visada išklausydavau pavaduotojos nuomonę, tačiau nuomonės išklausymas savaime nereiškia, kad tik ji yra teisinga.
Pavaduotojai V.Šelmienei buvo pavesta savo nuožiūra organizuoti renginius teismo vidinei komunikacijai gerinti. Šioje srityje pavaduotoja išties neprilygstama, o jos organizuoti renginiai susilaukė puikių atsiliepimų. Už tai nuoširdžiai dėkoju pavaduotojai.
– V.Šelmienė išryškino, kad pastaruoju metu gana masiškai iš darbo išeina ilgamečiai darbuotojai, o kiekvienas išeinantis kaip priežastį įvardija „teisme susidariusią situaciją, kai dirbti pasidarė labai sunku.“ Ar matote tokią tendenciją ir siekiate ją keisti?
– Per šių metų tris mėnesius savo noru darbą teisme paliko keturi karjeros valstybės tarnautojai ir keletas darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį. Kiti išėjo siekdami karjeros. Negaliu nesutikti, kad ilgalaikiu laikotarpiu darbą teisme palieka darbuotojai, taip pat, kad teisme darbas labai sunkus. Vis tik atkreipiu dėmesį į tai, kad tokia tendencija stebima jau keletą metų ir tai nėra šios dienos fenomenas (Informaciją apie tai galima rasti 2017 metų teismo veiklos apžvalgos 14-ame puslapyje).
Ilgiau dirbę teismo darbuotojai yra tikrai kvalifikuoti, todėl itin paklausūs darbo rinkoje. Mūsų darbuotojai išeina dirbti į įvairias prokuratūras, aukštesnės instancijos teismus, Vaiko teisių apsaugos tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją, Veterinarijos tarnybą ir kt. Išeina dėl įvairių priežasčių. Į aukštesnius teismus – siekdami karjeros ir didesnio atlyginimo, į kitas institucijas dalis [išeina] taip pat dėl didesnių atlyginimų arba dėl geresnių ir lengvesnių darbo sąlygų.
Paskirtas į pareigas, kaip prioritetinę veiklą nusistačiau būtent personalo užtikrinimą. Išties, su dabartiniu finansavimu tai itin sudėtingas uždavinys, tačiau manau, kad mums gana neblogai pavyko. Man vadovaujant nuveikti darbai siekiant gerinti padėtį dėl darbuotojų trūkumo (apie tai 2018 metų teismo veiklos apžvalgoje rašoma nuo 12 psl.).
Šią dieną dirbantiems teisėjams teisme trūksta vieno teisėjo padėjėjo (keli konkursą laimėję asmenys dar nepradėjo dirbti), nors dar 2018 metų viduryje trūko penkiolikos. Iš esmės panaši situacija ir su posėdžių sekretoriais. 2019 m. balandžio 3 d. Respublikos Prezidentei paskyrus naujus teisėjus vėl teks ieškoti jiems komandos narių (teisėjo padėjėjų ir sekretorių).
Be abejonės, šis procesas labai dinamiškas, daug žmonių, daug lūkesčių, ne visi pasiteisina, ne visiems patinka darbas teisme, todėl kaita didelė. Tam tikra apimtimi kyla ir kvalifikacijos problemų, bet manau, kad su laiku padėtis stabilizuosis ir mes, priimdami naujus ir aktyvius darbuotojus, patys auginame sau pamainą.
– Kokios yra išėjimo iš darbo priežastys, jūsų duomenimis ir vertinimu, kalbant konkrečiai apie naująją teismo atstovę spaudai Aušrą Pocienę? (V.Šelmienė ją vertino kaip profesionalę, kurios indėlio geram teismo darbui labai reikėjo.)
– Atstovė spaudai paliko darbą savo noru. Manęs apie tokio sprendimo priežastis neinformavo, ir tai išties man buvo staigmena. A.Pocienė buvo gera darbuotoja, jos atliktiems darbams iš esmės neturėjau priekaištų (išskyrus keletą nevertų dėmesio smulkmenų, kurių, matyt, pasitaiko kiekviename darbe, esant skirtingiems žmonėms ir požiūriams) ir ne kartą jai apie tai sakiau asmeniškai, todėl apgailestauju, kad ji priėmė sprendimą išeiti iš darbo.
– V.Šelmienė Teisėjų tarybai teigė, kad pirmininko patarėja Gintarė Vosyliūtė nesilaiko „subordinacijos ir elementarios tarnybinės etikos“ principų, blokuodama kai kurias jos, kaip pavaduotojos, iniciatyvas ir sprendimus. Patvirtintumėte ar paneigtumėte šią aplinkybę?
– Su tokiu vertinimu negaliu sutikti. Teismo pirmininko patarėjas, taip pat kaip ir teismo kancleris ar teismo pirmininko pavaduotojai yra teismo pirmininko komanda. Ši pareigybė skirta patarti teismo pirmininkui vidaus administravimo klausimais ir neturi jokių galimybių blokuoti ar stabdyti pavaduotojų iniciatyvas, o juo labiau sprendimus, nes, kaip minėta, pavaduotojai esminių sprendimų be mano žinios negali priimti.
Bet kuriuo atveju, visus galutinius sprendimus priima pirmininkas.
Be abejonės, jei man reikalinga patarėjo nuomonė, jo paklausiu lygiai taip pat, kaip ir teismo pirmininko pavaduotojų ar teismo kanclerio, ar kitų darbuotojų. Bet kuriuo atveju, visus galutinius sprendimus priima pirmininkas. Nuomonių skirtumų visada pasitaiko, tai yra teismo ir apskritai teisininko kasdienybė. Man nėra žinomi atvejai dėl pirmininko patarėjos tarnybinės etikos pažeidimų.
„Pretendavo net į pirmininkus, ji turi gebėjimų“
TT posėdžiui pirmininkavęs A.Valantinas paprašė pasisakyti V.Šelmienę puikiai pažįstančią buvusią jos vadovę L.Braždienę.
Ši buvusiai kolegei, kurią draugiškai vadino vardu, negailėjo šiltų žodžių.
„Viktorija pretendavo net ir į pirmininkus, ir aš ją tikrai mačiau toje pozicijoje, nes ji turi gebėjimų“, – tvirtino L.Braždienė.
M.Kursevičiaus pirmtakė dar pridūrė: „Išeidama į Apygardos teismą tikrai mačiau, kad Apylinkės teisme jie gali dirbti drauge. Bet kartais būna situacijų, kai žmonės negali kartu dirbti...“
L.Braždienei antrino A.Valantinas: „Taryba turbūt nesuklijuos komandos.“
Šiandieną bendras jų darbas nebūtų sklandus, – teigė LAT vadovas R.Norkus.
Nebesigręžioti į praeitį ragino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus.
„Šiandieną bendras jų darbas nebūtų sklandus“, – LAT vadovas ragino nebedvejoti, patarti ar nepatarti prezidentei dėl V.Šelmienės atleidimo ir ryžtis radikalesniems pokyčiams, po kurių ateis metas ieškoti būdų, kaip gerinti situaciją Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovybėje ir visame teisme.
Už V.Šelmienės savanorišką atleidimą Teisėjų tarybos nariai balsavo beveik vienbalsiai. Penktadienį popiet įvykusio patariamojo balsavimo rezultatai nedelsiant pasiekė Prezidentūrą – pirmadienį D.Grybauskaitės pasirašytu dekretu teismo pirmininko pavaduotoja atleidžiama iš šių pareigų jau nuo gegužės 1 d.
