– Visų pirma, kaip vertintumėte pirmuosius Teritorijų planavimo naujos redakcijos įstatymo metus? Ar veikė taip, kaip tikėtasi? – paklausėme E.Ruželės.
– Pirmuosius metus reikėtų vertinti teigiamai, nors ir buvo nedidelių nesklandumų. Ir savivaldybės, ir ūkio subjektai jau pritaikė naują tvarką ir pradeda vertinti geruosius pakeitimų aspektus.
– Kokia pamatyta, apčiuopta tikroji nauda? Kiek yra realiai tuo pasinaudojusių investuotojų?
– Kalbėti apie dėl įstatymo pakeitimo suaktyvėjusias investicijas nebūtų visiškai teisinga, nes projektų skaičius priklauso nuo daugybės aspektų ir teritorijų planavimas – tik vienas iš jų, tačiau pasinaudojusių teise nerengti detaliųjų planų ir kitomis galimybėmis skaičius didėja. Trumpesni terminai turi teigiamą poveikį Lietuvos investicinės aplinkos vertinimuose. Šiuo metu pagal naują tvarką vyksta bendrojo plano keitimo procedūros, naudojamasi kitomis galimybėmis. Reikia nepamiršti, kad naujajame įstatyme taip pat yra nuostatų, kurių poveikį matysime tik po kelerių metų, pavyzdžiui, dėl viešojo intereso apibrėžimo.
Trumpesni terminai turi teigiamą poveikį Lietuvos investicinės aplinkos vertinimuose.
– Ar esate girdėjęs atsiliepimų iš investuotojų, kaip jie patys vertina pasikeitusias galimybes?
– Trumpesni terminai turi teigiamą poveikį Lietuvos investicinės aplinkos vertinimui, o pasinaudojusių naujos Teritorijų planavimo redakcijos teikiamais privalumais daugėja, todėl, be abejonės, investuotojai permainas vertina teigiamai.
– Ko dar reikėtų siekti, gal jau matyti, ką reikia pasitaisyti?
– Šiuo metu iškyla tik nedidelės problemos ir jos yra operatyviai sprendžiamos, koreguojami poįstatyminiai aktai. Žiūrint į priekį reikėtų pažymėti, kad infrastruktūros plėtros koncepcija ir įstatymas būtų labai svarbūs žingsniai, kurie leistų dar labiau sutvarkyti investuotojams ypač aktualius procesus.
– Kaip investuotojų dalią pakeis dar brandinamas Infrastruktūros įstatymas? Kokią naudą, manoma, jis atneš verslininkams?
Infrastruktūros plėtros koncepcijoje ir būsimame įstatyme turėtų būti įtvirtinti principai, kurie suteiktų galimybę verslui atgauti dalį investicijų į infrastruktūrą iš naujai prisijungiančių vartotojų. Šis principas suteiktų teigiamas paskatas racionaliai ir rinkos principais pagrįstai infrastruktūros plėtrai. Naujasis įstatymas taip pat turėtų įnešti daugiau tvarkos į infrastruktūros plėtrą, o tai turėtų teigiamą poveikį investicijų pritraukimui, nes užsienio investuotojai labai vertina aiškius ir nuspėjamus procesus.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kokia svarbi yra racionali miestų plėtra. Tik tvarus miestų vystymas gali užtikrinti gamtos telkinių, kraštovaizdžio, kultūros paveldo ir kitų visuomenei svarbių objektų saugumą. Darnaus teritorijų planavimo principais paremta plėtra taip pat nulemia ir urbanistinę bei žmonių gyvenimo kokybę.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija