Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 12 16

IOM biuro Vilniuje vadovas: grįžtamoji migracija pastaraisiais metais auga

Praėjusiais metais iš Lietuvos išvyko 19 tūkstančių piliečių – tai du kartus mažiau negu prieš penkerius metus, 2017 m. kurti gyvenimą svečioje šalyje pasirinko 50 tūkst. lietuvių. Be to pernai į Lietuvą grįžo 24 tūkst. asmenų, o prieš kelis metus tokį sprendimą priėmė tik 10 tūkst. asmenų, rašoma Tarptautinės migracijos organizacijos pranešime žiniasklaidai.
Vilniaus oro uoste
Vilniaus oro uoste / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Temos: 1 Migracija

„Grįžtamoji migracija pastaraisiais metais auga. Jau antrus metus iš eilės grįžtančiųjų skaičius buvo perkopęs išvykstančių ir stebėjome teigiamą migracijos balansą. Tikėtina, kad šiemet dėl objektyvių priežasčių nepavyks išlaikyti šios tendencijos. Tačiau matome, kad žmonės grįžta dėl šeimos ir tėvynės ilgesio, o iš praktinių priežasčių – vienu iš faktorių tampa kokybiškos medicinos paslaugos. Taip pat nemaža dalis grįžta, nes yra užsidirbę pinigų, nori Lietuvoje auginti vaikus, turi idėjų bei sukauptos patirties ir planuoja pradėti savo verslą“, – kalba Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) vadovas Eitvydas Bingelis.

Deja, grįžę lietuviai dažnai susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu ir grįžimo siejimu su nesėkme, patirta užsienyje. Dėl to grįžusieji neretai susiduria su psichologinėmis problemomis, kurios gali apsunkti ir prailginti visą (re)integracijos procesą. Tad grįžus į Lietuvą labai svarbu jausti ir emocinį aplinkinių palaikymą.

„Mums vertėtų mažiau klausti, kodėl kažkas grįžo, o daugiau pasidžiaugti tuo, kad žmonės grįžta į Lietuvą. Neretai lietuviai grįžta būtent todėl, kad gyvendami užsienyje jie neprarado santykio su Lietuva, todėl jie savęs nelaiko emigrantais.  IOM Lietuva sukūrė kampaniją, kurios tikslas priminti, kad išvykimo priežastys yra nesvarbios, svarbu, kad žmogus grįžo į namo ir nori čia gyventi“, – teigia IOM įgyvendinamo projekto ,,Renkuosi Lietuvą” vadovė Edita Urbanovič. Be to pastebima, kad grįžusieji nori gyventi ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose.

Prieš penkerius metus dažniausiai minima išvykimo priežastis buvo – nepakankamos pajamos, darbo trūkumas. Šiuo metu priežastys yra įvairesnės – penktadalis nurodo, kad išvyksta pas šeimos narius ar draugus, apie 19 proc. nurodo, kad išvyksta dėl studijų ir tiek pat dėl mažų pajamų. „Renkuosi Lietuvą” kartu su „Spinter” šiemet atliktas tyrimas atskleidė  ir dar vieną įdomią tendenciją – išvykti žmones pasirenka ir dėl to, kad neturi įsipareigojimų Lietuvoje (pvz. gali dirbti nuotoliu, Lietuvoje neturi nuosavo nekilnojamo turto ar pan.). 

 „Emigracijos ir imigracijos rodikliai nuolat kinta, neretai būtent ekonominė situacija tampa paskatinimu išvykti, tačiau gyvenimo kokybė gerėja ir Lietuvoje, tad žmonės supranta, kad ir mūsų šalyje gali tikėtis konkurencingo atlyginimo“, – kalba E.Bingelis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?