„Įsivaizduokite, vieną grupę žmonių, tarkime, 10 tūkstančių, metų metus reikia maitinti kotletais. Kitus 10 tūkst. – morkomis. Ir tik po 30 metų galėsi vertinti, kurie sveikesni. Bet net ir tai neįmanoma, nes pasirodys, kad vieni gyveno šalia automagistralės, kiti – kaime, treti – prie elektros įtampos“, – svarsto Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės vyresnysis gydytojas gastroenterologas, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Ruošiamės skristi į Marsą, o maisto alergijos diagnostika vis dar primityvi.
Todėl mitybos rekomendacijos dažniau išplaukia ne iš mokslinių, o iš epidemiologinių tyrimų. O ir tas rekomendacijas reikia vertinti kritiškai. Net jei kalbame apie Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) nutarimus, kuriais tarsi turėtume vadovautis be diskusijų.
„Bet taip nėra. Pirmiausia turėtume paisyti Europos sveikatos organizacijų rekomendacijų, nes jos yra pritaikytos mūsų regionui“, – aiškina V.Urbonas.
Negalima idealizuoti net motinos pieno
Pavyzdžiui, PSO rekomendacijose sakoma, kad kūdikius reikėtų pradėti primaitinti nuo 6 mėnesių. Tačiau europiečiams tai esą nelabai tinka. Čia vaikų primaitinimą būtų sveikintina pradėti nuo 4 mėnesių.
Kai kurie mokslininkai pastebi, kad tai galėtų padėti išvengti kai kurių alergijų maistui. Alergijos vadinamos mūsų amžiaus rykšte. Kas antras ar trečias vaikas turi odos bėrimą, dermatitą, žarnyno ar maisto alergijos pasireiškimą.
„Gal mes turėtume anksčiau įvesti maisto produktus? Pasirodo, kai primaitinimą pradedi nuo keturių mėnesių, alergijų tarp vaikų skaičius mažėja palyginti su tais, kurie papildomo maisto gavo nuo 6 mėnesių“, – pažymi V.Urbonas.
Be to, V.Urbono teigimu, motinos pienas labai svarbus, tačiau nereikia jo idealizuoti ir laikyti absoliučiu gėriu. Pasitaiko, kad būtent motinos pienas kūdikius alergizuoja ir jiems prasideda viduriavimas ar smarkus atpylimas po maitinimo.
„Motinų pieno sudėtis gali smarkiai skirtis“, – konstatuoja V.Urbonas.
Alergija maistui – išaugama
Alergija – tai nepageidaujamas organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą. Vis dar išskiriami šeši pagrindiniai didieji alergenai: pienas ir jo produktai, soja, kiaušiniai, riešutai, žuvis ir kviečiai. Daugėja alergijų vėžiagyviams, garstyčioms, sezamui.
Alergijos pasireiškia įvairiai: odos bėrimu, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto pažeidimais. Atlikus tyrimus alergija kokiam nors maisto produktui ne visada nustatoma. Tačiau tai dar nereiškia, kad jos ir nėra.
„Ruošiamės skristi į Marsą, o maisto alergijos diagnostika vis dar primityvi: stebėjimas, ką valgai, ir kaip organizmas reaguoja į tai, ką valgai“, – trūkteli pečiais V.Urbonas.
Paprasčiausias alergeno nustatymas – įtariamo maisto produkto pašalinimas iš mitybos maždaug trims savaitėms.
Pavyzdžiui, jei nustatoma alergija pienui, šio maisto produkto ir jo gaminių racione turi visiškai nelikti. Laktozės netoleravimo atveju maži kiekiai būtų leistini.
„Maisto alergija – tai problema, kuri savaime išsisprendžia iki dvejų ar trejų metų. Maisto alergija negydoma – ji tiesiog išaugama. Kodėl vaikas, buvęs alergiškas, staiga tapo nealergišku, nors jokio gydymo netaikėme – šiai dienai išlieka mįslė. Bet taip yra. Laikas – geriausias daktaras, nors laukimo taktika tėvams atrodo labai baisi“, – sako V.Urbonas.
Probiotikai – nei padeda, nei kenkia
Perspektyva išaugti ligą – džiuginanti. Bet kaip ištverti tuos kelerius metus? Ar gelbsti vaiko virškinimo sistemą vartojami probiotikai ir prebiotikai?
Probiotikai – didžiulis biznis, todėl juos ir kiša bet kur, bet kada ir bet kam.
„Ši tema dabar yra ant bangos. Ją gvildena net labai rimti mokslininkai, parengta daugybė mokslinių straipsnių prestižiškiausiuose žurnaluose. Mokslo labai daug, o praktinių patarimų – be galo mažai. Kai nėra jų, atsiranda vietos pseudopatarimams. Mano įsitikinimu, probiotikai – didžiulis biznis, todėl juos ir kiša bet kur, bet kada ir bet kam“, – asmeninę nuomonę išreiškia gydytojas gastroenterologas.
Jis pats probiotikų rekomenduotų tik tiems pacientams, kuriems smarkus viduriavimas buvo prasidėjęs po antibiotikų vartojimo: „Kitą kartą, kai jiems tektų vartoti antibiotikus, jie žinotų, kad iškart verta gerti ir probiotikus.“
Kitais atvejais jie nei padės, nei pakenks. Tą patį V.Urbonas galvoja ir apie vitaminus bei maisto papildus. Vaikams rekomenduotų vartoti tik vitaminą D.