Tai penktadienį interviu BNS sakė Vilniuje viešinti Irano viceprezidentė Massoumeh Ebtekar.
„Vienas iš mūsų ambasadoriui rūpimų ir Užsienio reikalų ministeriją labai dominančių klausimų yra ambasadų Teherane ir čia atidarymas“, – sakė viceprezidentė.
„Bet taip pat rengiame ekonominį susitarimą. Tikimės, kad šis reikalas bus spartinamas ir kad kiek įmanoma anksčiau galėsime pasirašyti ekonominį susitarimą su Lietuva“, – pridūrė ji.
Šiuo metu Lietuva su Iranu diplomatinius ryšius palaiko per ambasadą Turkijoje, o Iranas – per atstovybę Lenkijoje.
Anot Irano viceprezidentės, ambasados atidarymas ir dvišalis ekonominis susitarimas padėtų plėsti prekybos ryšius, paskatintų aktyvesnį turizmą.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patvirtino iš viceprezidentės sulaukęs pasiūlymo dėl ambasadų, bet teigė, kad tokių planų Lietuva šiuo metu neturi.
Šiuo metu tokių variantų nesvarstome ir tos temos detaliai neaptarinėjome, – BNS sakė ministras.
„Šiuo metu tokių variantų nesvarstome ir tos temos detaliai neaptarinėjome“, – BNS sakė ministras.
Lietuvos ir Irano ekonominiai ryšiai nėra aktyvūs, pastaraisiais metais mažėja. Lietuvos eksportas į Iraną pernai siekė 7 mln. eurų, importas – beveik 4 mln. eurų.
Iranas „negali laukti amžinai“
Irano viceprezidentė atvyko į Lietuvoje vykstantį Pasaulio moterų lyderių forumą, bet per susitikimus Vilniuje daugiausia dėmesio skirta JAV sprendimui pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo.
Pagal jį, Iranui atšaukta dauguma jam taikytų ekonominių sankcijų, o jis mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominės bombos.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasitraukus iš sutarties, Europos vyriausybės bando jį išsaugoti.
Irano viceprezidentė BNS sakė, kad Iranas jau pradėjo paruošiamuosius darbus didinti urano sodrinimo pajėgumus, ir perspėjo, kad jos šalis „negali laukti amžinai“ garantijų, kurios padėtų išsaugoti sutartį.
„Jeigu viena tokio susitarimo narė vienašališkai pažeistų šį įsipareigojimą, šis faktas nebūtų geras signalas. Šiuolaikiniame pasaulyje paskutinis žodis turi tekti daugiašališkumui. Manau, visos tarptautinės bendrijos narės, ypač ES narės, turėtų laikytis labai griežtos pozicijos prieš bet kokius vienašališkus veiksmus, galinčius trikdyti taikos ir saugumo procesams, taip pat žlugdyti pasitikėjimą tarp šalių, sukurtą šio įsipareigojimo“, – kalbėjo Irano viceprezidentė.
Jos teigimu, JAV grasinant naujomis sankcijomis, Iranas šiuo metu jau ėmėsi priemonių, kad apsaugotų savo ekonomiką.
„Ekonomikai turime atsarginį planą, ir jis jau veikia. Pradėjome (jį rengti) dar prieš amerikiečiams pasitraukiant ir pažeidžiant savo įsipareigojimus. Buvome pasiruošę iš anksto, nes tai buvo vienas iš dalykų, kuris, kaip anuomet prognozavome, gali nutikti. Taigi, kad galėtume atremti šį spaudimą ekonomikos srityje, ėmėmės tam tikrų priemonių ir direktyvų“, – kalbėjo M. Ebtekar.
„Antroji dimensija yra pasiruošimai, kurių liepė imtis aukščiausiasis lyderis, (...) kad Iranas būtų pasiruošęs tolesniam urano sodrinimui. Šie pasiruošimai jau vykdomi – visiškai laikantis JCPOA. Visi žingsniai, kuriuos jau atlikome, atitinka JCPOA apribojimus ir pagrindą“, – sakė ji, naudodama oficialų Irano branduolinio susitarimo pavadinimą – JCPOA, Bendrasis išsamių veiksmų planas (Joint Comprehensive Plan of Action).
Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius po susitikimo su Irano viceprezidente sakė pabrėžęs ES norą išsaugoti susitarimą, tačiau teigė, kad būtinos ir Irano pastangos.
Ministras teigė išsakęs susirūpinimą dėl Irano ketinimų padidinti urano sodrinimo pajėgumus ir paragino Teheraną atviriau diskutuoti aktualiausiais tarptautinio saugumo klausimais, įskaitant Irano vaidmenį Vidurio Rytų regione, Irano balistinių raketų programos sustabdymą, taip pat paragino Iraną palaikyti glaudesnį ir atviresnį dialogą su JAV.
