Tačiau, pasak parlamento vadovės, sunkumai dažnai atveria ir gilius, prasmingus dalykus.
„Deja, ir šiandieninėje Lietuvoje matome, kad įtampa ir netikrumas, apėmę finansus ir ekonomiką, netrunka persimesti į moralinę ir vertybinę sritį. Tai matydama, klausiu savęs ir visų Lietuvos žmonių: kokie išeisime iš krizės – kiek pasikeitę, ką patyrę, ko išmokę?“, – sakė I.Degutienė.
„Sunkumai dažnai atveria gilius ir prasmingus dalykus – žmonių solidarumą, atjautą, moralinę pareigą padėti tam, kuriam šiandien sunkiau. Ar tikrai šiandien mumyse ir mūsų visuomenėje bręsta ir užima deramą vietą šios vertybės?“ – retoriškai klausė Seimo pirmininkė.
Ji teigė labai norinti, kad kiekvieno žmogaus gyvenime, visuomenės gyvenime, Lietuvos gyvenime rastųsi šiek tiek daugiau krikščioniškosios trejybės – tikėjimo, meilės ir vilties.
„Ne kaip gražių deklaracijų, ne kaip visada ir visur pacituoti tinkamų ištraukų iš Šventojo Rašto. O kaip dvasinės gyvybės, virstančios mintimis, darbais, bendravimu“, – sakė ji.
Parlamento vadovė, žodį „tikėjimas“ padalijusi į dvi dalis „tik“ ir „ėjimas“, pabrėžė, jog „nesame vieni Lietuvos kelyje“.
„Esame vienas su kitu, esame su Dievu, ir todėl, lydimi tikėjimo, vilties ir meilės tikrai esame pajėgūs savo kelią nueiti garbingai. Nenuvertinkime šiame kelyje mus lydinčios galingiausios jėgos, vadinamos Dievo ir žmogaus meile“, – maldos pusryčius kalbėjo I.Degutienė.
Penktadienį Seime vyksta vienuoliktieji nacionaliniai maldos pusryčiai. Šiemetinio renginio tema – „Tikėjimas, viltis ir meilė – trejybė, kurios reikia Lietuvai“.
Nacionaliniuose maldos pusryčiuose įžanginį žodį ir invokaciją tarė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Pagrindines kalbas be I.Degutienės, sakys Lietuvoje viešintis pamokslininkas Franklinas Grahamas.
„Pasaulis tapo daug mažesnis, globalizacija vyksta. Mūsų ekonomikos susijusios, informacija yra kiekvieno iš jūsų kišenėje, mes galime prisijungti prie interneto. Mums reikia suprasti tą metą, kuriame gyvename ir žinoti, ką turime daryti“, – kalbėjo pamokslininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pasauliui mažėjant problemos tik didėja.
„Kai pasaulis mažėja, atrodo, kad pasaulio problemos tik didėja, jų gausėja. Finansinės problemos, su kuriomis susiduria Europa ir JAV yra didelės. Atrodo, tarsi per plauką išvengėme ekonominės griūties. Kai pasaulis mažėja, žmonių poreikiai didėja“, – kalbėjo F.Grahamas.
Renginyje dalyvauja Vyriausybės ir Seimo nariai, užsienio diplomatai, įvairių Lietuvoje pripažintų religinių konfesijų atstovai, visuomenės veikėjai, verslininkai, žurnalistai.
Baigiamąją maldą ves Lietuvos stačiatikių bažnyčios kunigas Vitalijus Mockus.
Maldos pusryčių dalyviai pavaišinti išskirtinai Lietuvos ūkininkų pagaminta produkcija. Visi produktai – mėsa, daržovės, vaisiai, sultys – pirkti iš ekologinių ūkių.
Nacionaliniai maldos pusryčiai rengiami kaip galimybė politikams, verslininkams, visuomenės veikėjams, jaunimui pasidalyti savo mintimis ir įžvalgomis su kitais žmonėmis. Šiuose susitikimuose kalbama apie Evangelijos vertybes kasdieniame kiekvieno asmens gyvenime, visuomenėje, tarpusavio santykiuose, drauge kurti pasitikėjimą ir stiprinti draugystę, brėžti ateities veiklos gaires ir įvardinti politinės veiklos pasirinkimo kertinius principus.
Maldos pusryčių tradicija atsirado XX amžiaus viduryje kaip reakcija į kylančius naujus iššūkius. Maldos pusryčių ištakos siekia 1942 metus, kai keletas Jungtinių Amerikos Valstijų Senato narių pradėjo neformalius susitikimus siekdami dalytis Kristaus mokymo gyvybingumu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. 1953 metais įvyko pirmieji nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.
Lietuvoje pirmieji nacionaliniai maldos pusryčiai surengti 2001 metais. Seime parlamentinė maldos grupė veikia nuo 2008 metų balandžio mėnesio.
