„Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad Seimo narių veikla turi būti reglamentuota įstatymu. Nors Seimo statutas prilygintas įstatymui, mes iki šiol neturime Seimo narių veiklos garantijų įstatymo. Dabar registruotas įstatymo projektas, kurį teisininkų ekspertų grupė parengė“, – antradienį Lietuvos radijo laidoje „Ant svarstyklių“ sakė I.Degutienė.
„Tikiuosi, kad pavasario sesijoje mes tą ir padarysime, ir nenusikels į paskutinę rudens sesiją, kurios ten vienas mėnuo bus likęs (iki Seimo rinkimų – BNS)“, – tvirtino parlamento vadovė.
Ji pabrėžė, kad parlamentas privalo priimti minėtą Seimo narių veiklos garantijų įstatymą, „kad kitos kadencijos Seimas tikrai galėtų dirbti ramiai“.
„Būtų fiksuotos atostogos, nekiltų ir kitų dalykų arba klausimų, kurie kilo šitos kadencijos Seime ir prieš tai Seimuose – ir dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų, ir dėl transporto, ir dėl kitų dalykų. Išties, mano nuomone, tikrai puikiai parengtas įstatymas projektas ir Seimas jį turėtų svarstyti ir priimti“, – kalbėjo I.Degutienė.
Kol kas šis projektas nėra pateiktas Seimui. Jis tik registruotas Seimo posėdžių sekretoriate.
Projekte numatytos oficialios parlamentarų atostogos, numatoma neleisti Seimo nariams patiems nuomotis automobilių – tam šiuo metu išleidžiama didžioji parlamentinei veiklai skiriamų pinigų dalis.
Pirmuosiuose projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą. Darbo grupė tai pat siūlo už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nemokėti algos. Tarp naujovių – siūlymas pusę Seimo nario algos mokėti ir parlamentaro, ir ministro pareigas einantiems politikams.
Projekte, be kita ko, numatyta, kad Seimo nariai galės atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus. Atostogos turėtų būti skelbiamos tarp Seimo sesijų. Motinystės ar tėvystės atostogų būtų galima eiti ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
Naujai kadencijai neperrinktas parlamentaras kaip ir iki šiol turėtų teisę į išeitinę kompensaciją, tačiau ji būti mokama ne visa iš karto, o dalimis kas mėnesį pusę metų. Toks buvęs parlamentaras, greičiau kaip per šešis mėnesius susiradęs darbą, galėtų gauti tik Seimo nario ir naujo atlyginimų skirtumo dydžio išmokas.
Daug griežčiau turėtų būti reglamentuojamas ir lėšų parlamentinei veiklai naudojimas. Numatyta, kad pinigus Seimo narys galėtų panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas griežtas limitas – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai. Seimo nariai už šias lėšas negalėtų nuomotis, pavyzdžiui, giminaičiams ar partijos kolegoms priklausančių patalpų.
Įstatymo projekte siūloma grįžti prie senos tvarkos, kai parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius automobilius, o jų nuomotis, kaip iki šiol, nebūtų galima.
Visiems Seimo nariams, kurie neturi būsto Vilniuje, būtų centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, o už komunalines paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai.
Seimo nariams taip pat būtų draudžiama skaityti paskaitas, dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, nesvarbu, ar jie gauna už tai atlyginimą, ar ne.
Be to, projektu užsimota mažinti Seimo narių padėjėjų skaičių nuo trijų iki dviejų, uždrausti turėti vadinamuosius visuomeninius padėjėjus.
Dabar visus Seimo narių socialinius klausimus reguliuoja Seimo statutas.
