"Seimo pirmininkė nėra informuojama apie FNTT atliekamus tyrimus, ir tik pati FNTT gali atsakyti, tyrė ar netyrė TS-LKD rėmusias įmones", – Seimo pirmininkės komentarą į prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą pasidomėti, ar tarnyba pastaraisiais metais tyrė konservatorių rėmėjus, BNS perdavė jos atstovas spaudai Juozas Ruzgys.
FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė tuo tarpu BNS informavo, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Ji pažymėjo, kad šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu.
Prezidentė D.Grybauskaitė pirmadienį kritikavo atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo vadovus Vitalijų Gailų bei Vytautą Giržadą dėl politikavimo, o reaguodama į viešojoje erdvėje esančias spekuliacijas, kad FNTT vadovai galėjo sulaukti vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio nemalonės dėl tyrimų jo partijos rėmėjų atžvilgiu, žurnalistams pasiūlė pasidomėti, ar FNTT tyrė konservatorių rėmėjų įmones.
"Aš reiškiu kritiką statutiniams karininkams, kurie mėgina politikuoti, o jūs, žurnalistai, galėtumėte paklausti, ar FNTT paskutinius metus tyrė konservatorių rėmėjų įmones, ar ne", – sakė prezidentė.
Portalo Alfa.lt paklaustas, ar jo vadovauta FNTT tyrė konservatorių rėmėjus, iš pareigų atleistas tarnybos direktorius V.Gailius priminė "mailiaus" bylą.
"Viską tyrėm ir ištyrėm, negaliu vardinti konkrečių pavyzdžių, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. Daugeliu atveju mus varžo ikiteisminis tyrimas. Garsiausias to pavyzdys – vadinamoji mailiaus byla, kurią mes tyrėme ir ištyrėme. Galiu patikinti tik tiek, kad mes dirbdami nesidairėme nei į partijas, nei į politikus", – portalui sakė jis.
Valdančiosios TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma komentuodamas situaciją tvirtino nematantis sąsajų tarp Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiklos ir konservatorių partijos rėmėjų, o į visus klausimus atsakymų sakė laukiantis iš parlamentinių institucijų.
"Po šios dienos prezidentės pasakymo manau, kad parlamentinis tyrimas labai reikalingas, kad būtų atsakyta dėl neapibrėžtų kaltinimų dėl rėmusių įmonių, aš jokių sąsajų tarp FNNT tyrimų ir konservatorių partijos nematau", – BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnas.
Valdančiosios TS-LKD lyderiai po vidaus reikalų ministro sprendimo atleisti FNTT direktorių ir jo pavaduotoją kėlė abejones tokio sprendimo pagrįstumu.
R.Palaitis FNTT vadovus atleido po to, kai pareiškė nepasitikįs ir V.Gailiumi, ir V.Giržadu. Iš pradžių nepasitikėjimas pareikštas V.Giržadu, nes jo pakartotinio tyrimo poligrafu arba vadinamuoju melo detektoriumi rezultatai buvę jam nepalankūs. FNTT direktoriumi V.Gailiumi nepasitikėjimas pareikštas, kai šis nepaisydamas ministro pozicijos pareiškė paramą savo pavaduotojui.
Prezidentė patvirtino, jog pareigūnai buvo tikrinami dėl nutekėjusios informacijos apie planuojamą "Snoro" nacionalizavimą.
Lapkričio mėnesį prieš pat "Snoro" nacionalizavimą dienraštis "Lietuvos rytas", cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad "Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“. Konkretaus banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, jog taikinys yra "lietuviškas bankas". Daugiau nei trečdalį "Lietuvos ryto" akcijų valdė "Snoro" bankas.
