Socialdemokratės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė tikina, jog pataisos parengtos reaguojant į Garliavos išgalvotos pedofilijos istoriją, po kurios pagrindinės bylos dalyvės pagal liudytojų apsaugos programą išvyko gyventi iš Lietuvos.
„Tos istorijos, kurios buvo iki 2013 metų, akvaizdžiai rodė, kad informacija, kuri buvo uždarame posėdyje, yra susijusi ne tik su žurnalistais. Žurnalistai turbūt vertina tą situaciją ne visiškai teisingai, tai susiję su šeimos nariais, tai dažniausiai susiję su šeimyniniais santykiais, šeimyninių problemų sprendimu, ir tokios informacijos, kuri neturėtų būti viešinama, paviešinimas kartais tikrai labai skaudžiai atsiliepia proceso dalyviams“, – BNS sakė R.Šalaševičiūtė.
Ji pabrėžė, kad kiekvienu atveju dėl posėdžio uždarumo spręs teismas, kuris įvertins, ar nagrinėjama informacija susijusi su visuomenės teise žinoti.
„Nemanau, kad žurnalistus varžys tais atvejais, kai bylos yra įdomios visuomenei ir yra visuomenės teisė yra žinoti. Tokia informacija, kuri neliečia asmeninių asmenų interesų ir santykių, nebūna nagrinėjama uždaruose posėdžiuose“,– kalbėjo politikė.
„Aš nemanau, nes turi būti pasveriamas ir žmogaus, piliečio, netgi teisiamojo interesas, kad kol nepriimtas galutinis sprendimas ir kol teisėjas nėra nusprendęs, kad informacija turi būti vieša, ji neturi būti skelbiama. (...)Didžiausias akstinas, kodėl ši pataisa buvo pradėta rengti, buvo D.Kedžio ir L.Stankūnaitės bylos kausimas, kai dėl informacijos, kuri buvo paviešinta apie abi mergaites, šiandien nei viena, nei kita negyvena Lietuvoje“, – į klausimą, ar pakeitimai nevaržys žodžio laisvės, atsakė parlamentarė.
Kita projekto iniciatorė socialdemokratų frakcijos seniūnė I.Šiaulienė irgi tvirtina, kad žodžio laisvės Seimo priimtas reguliavimas nevaržys, o saugiklis, kad visuomenei svarbi informacija nebus slepiama, yra teismas.
„Šita patisa svarstyta daugiau kaip dvejus metus, truputėlį Teisės ir teisėtvarkos komitetas patobulino, baudžiamoji atsakomybė lieka, bet ji pamažinta, o šiaip mes turėjome akivaizdžių precedentų, kurie suponavo šitokias įstatymo pataisas, turiu omeny Garliavos bylą, kai dėl viešinimo paminamos ir privačios, ir, svarbiausia, vaiko, jo gyvenimo perspektyvos. Jei yra teismo sprendimas, kad medžiaga neviešinama, tam yra tam tikras barjeras, kad nepiktnaudžiautų viešumu ir nesugadintų gyvenimo žmogui“, – BNS sakė I.Šiaulienė.
Klausiama, ar reguliavimas nepažeidžia žodžio laisvės, politikė atsakė: „Ne, nes dažnai nueinama į konkretiką, į personalizaciją, ir tikrai būna negrįžtamos pasekmės“.
„Kadangi sprendžia teismas – jei teismas yra priėmęs tokį sprendimą, aš manau, jis tikrai vertins medžiagą, ir jei neviešas teismas, tokios bylos medžiagos ar jos neviešos dalies paskelbimas bus baudžiamasis nusižengimas“, – pridūrė parlamentarė.
Kreipėsi į prezidentę
Po Seimo balsavimo, kuriuo kriminalizuotas neviešo teismo posėdžio medžiagos atskleidimas, Lietuvos žurnalistų bendruomenė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti Seime priimtas pataisas. Šalies vadovė jas pavadino gėdingomis.
„Kadangi įstatymo dar negavome, norėčiau įsigilinti į detales, bet galėčiau atsakyti vienu sakiniu – mano požiūriu, tai yra gėdingas įstatymas“, – žurnalistams penktadienį sakė D.Grybauskaitė, paklausta, ar pasirašys minėtas Baudžiamojo kodekso pataisas.
Kelios dešimtys žiniasklaidos priemonių vadovų, redaktorių, žurnalistų viešai kreipėsi į šalies vadovę reikšdami susirūpinimą, kad priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei ir prieštarauja Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams.
„Toks įstatymas pažeistų visuomenės interesą gauti informaciją apie teismo procesus. Jis sukurtų prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę žurnalistams ar žiniasklaidos priemonėms ir tais atvejais, kai visuomenės interesas žinoti informaciją nusveria argumentus, kuriais remiantis teismas priima formalų sprendimą skelbti neviešą teismo posėdį ar nustato, kad bylos medžiaga yra nevieša“, - rašoma viešame kreipimesi.
Žurnalistai pabrėžia, kad pagal teismų praktiką įslaptinta informacija automatiškai negali būti pašalinama iš viešosios diskusijos erdvės.
„Suprantame ir gerbiame įstatymo leidėjo tikslą užkirsti kelią žmogaus privatumo pažeidimams, ypač ginant nepilnamečių interesus, tačiau esame įsitikinę, kad Seimo priimtos pataisos nėra tinkamos šiam tikslui pasiekti“, - teigiama kreipimesi.
Seimas ketvirtadienį 79 balsais už, vienam buvus prieš ir 11 parlamentarų susilaikius papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, kad už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tokia veika bus traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, už ją atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.
Pataisą inicijavo socialdemokratės R.Šalaševičiūtė ir I.Šiaulienė, tik jos siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, o sankciją – griežtesnę, iki trejų metų nelaisvės. Pataisą vertinusi Vyriausybė pasiūlė taikyti švelnesnę sankciją, bet plačiau.
„Siūlytina įstatymo projekte neišskirti nepilnamečio ir baudžiamąją atsakomybę taikyti visais atvejais, kai yra atskleidžiama ar viešai paskelbiama neviešame (uždarame) teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiaga ar jos dalis arba ta medžiaga ar jos dalis, kurią nevieša pripažino teismas“, – tokią nuostatą pasiūlė Vyriausybė.
Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo, tačiau iki šiol nebuvo atsakomybės asmenims už civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos neviešos medžiagos arba jos dalies atskleidimą ar viešą paskelbimą.
