Dažniausiai netinkamai tvarkomos didelių gabaritų atliekos, jas gyventojai suneša arba atveža automobiliais ir palieka šalia atliekų konteinerių. Vaizdo kameromis užfiksuoti pažeidimai perduoti savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, pažeidėjams gresia baudos ir prievolė padengti atliekų sutvarkymo kaštus. Pagal užfiksuotus atvejus daugiausia pažeidimų padaryta Grigiškėse, Justiniškėse, Lazdynuose.
„Užfiksuoti faktai rodo, kad netvarka prie konteinerių ir jų aikštelėse nenukrenta iš dangaus. Gaila, kad vis dar atsiranda asmenų, kurie neatsakingai teršia aplinką, kurioje patys dažniausiai ir gyvena, o kentėti dėl to tenka visiems.
Vaizdo stebėjimo kamerų pagalba fiksuotų pažeidimų viešinimas pirmiausia yra skirtas prevencijai. Vilniuje yra sukurta visa reikalinga atliekų šalinimo infrastruktūra, leidžianti gyventojams tvarkingai šalinti atliekas, neteršiant aplinkos. Na, o tiems, kurie to nesupranta, teks ne tik padengti netvarkingai numestų atliekų sutvarkymo kaštus ir bet sumokėti baudą“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Vicemero teigimu, nebus pamirštas ir gyventojų švietimas – ant miesto atliekų konteinerių jau atsirado informaciniai lipdukai, o artimiausiu metu problemiškiausiose vietose planuojama įrengti informacinius stendus, kuriuose gyventojai bus papildomai supažindinami kaip tinkamai sutvarkyti atliekas.
Šįmet vaizdo kameras VASA sumontavo beveik visose sostinės seniūnijose – pirmiausia tose vietose, kur buvo užfiksuotas ypač didelis kiekis numestų didelių gabaritų atliekų. Kameros fiksuoja asmenis, automobilius ir kitus objektus bet kuriuo paros metu.
Pagal iš anksto nurodytus parametrus ir skirtingas užduotis modernūs įrenginiai atlieka stebimos vietos analitiką. Apibrėžtoje srityje kameros fiksuoja atsirandančius ir dingstančius objektus, jų dydžius, proporcijas, judesius ir buvimo trukmę. Kamerose įdiegta sistema perduoda VASA personalui visus įspėjimus apie pastebėtus pažeidimus realiu laiku.
„Peržiūrėję kameros užfiksuotus vaizdus matome, kad netinkamai savo atliekas tvarko įvairaus amžiaus gyventojai – nuo vaikų iki senolių. Dauguma pažeidėjų net nesistengia atidaryti konteinerio dangčio, savo maišus sumeta prie arba už konteinerio.
Iš filmuotos medžiagos galime matyti, kaip iš gretimų namų gyventojai neša ir krauna senas kėdes, čiužinius, po remonto likusias atliekas. Maždaug apie trečdalį pažeidimų padaryti žmonių, kurie savo automobiliais atvežė ir prie konteinerių sumetė įvairias pakuotes, kompiuterių monitorius, net automobilių padangas“, – pasakoja VASA Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vadovas Gintautas Mackonis.
Didelių gabaritų atliekas – senus baldus, remonto ir statybos atliekas, buitinę techniką ir santechniką, taip pat ir automobilių padangas bei kitus stambius nebereikalingus daiktus jų savininkai privalo išvežti į specialias aikšteles arba užsakyti išvežimo paslaugą kreipdamiesi į atliekų vežėjus.
Iki karantino gyventojai galėjo užsakyti nemokamą didelių gabaritų atliekų išvežimo paslaugą iš savo gyvenamųjų būstų kreipdamiesi į VASA (užsakymų pateikimas – savitarnoje). Šiuo metu ši paslauga laikinai sustabdyta siekiant sumažinti tiesioginių kontaktų ir viruso plitimo rizikų. Pasibaigus karantinui, ji vėl bus teikiama.
Savivaldybių tarybų patvirtintose atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad atliekų tvarkymo pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Už pakartotinai padarytus nusižengimus bauda gali siekti iki 600 eurų (daugiau informacijos apie atliekų tvarkymo pažeidimus ir taikomas sankcijas – VASA tinklapyje).
Didelių gabaritų atliekas galima priduoti „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ aikštelėse (atliekų surinkimo svorių, kiekių ribos, jų pridavimo sąlygos pateiktos „VAATC“ tinklapyje, prieš vykstant į aikštelę rekomenduojama pasinaudoti išankstine registracija).
