Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 04 09

Įrodymai, kad VSD teiginiai nėra rusofobiška isterija

Kaip didžiausias grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui šaltinis įvardijama Rusija. Ji stengiasi įtvirtinti savo pasaulinę galią ir vis agresyviau kišasi į kitų valstybių vidaus ir užsienio politiką, siekdama ją paveikti sau naudinga linkme. Rusijos karinis aktyvumas Vakarų kryptimi buvo konflikto su NATO simuliavimas.
2016-ųjų Vladimiro Putino metinė spaudos konferencija
Vladimiras Putinas / „Scanpix“/AP nuotr.

Rusija šiuo metu sugebėtų per 24–48 val. pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes. Pasak žvalgybininkų, šiemet Rusijos karinis aktyvumas regione bus padidėjęs dėl rugsėjį planuojamų plataus masto strateginių ginkluotųjų pajėgų mokymų „Zapad“. Lietuvos žvalgyba perspėja, kad labai tikėtina, jog mokymų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų bus visiškai greta Lietuvos valstybės sienos, todėl neatmestina tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybė. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas atkirto, kad Lietuvos saugumo pateiktas grėsmių vertinimas yra „rusofobiška isterija“.

Rusijos televizijų žinios jau ne pirmus metus praneša apie Europoje keliamą rusofobišką isteriją. Rusijos karinė doktrina teigia, kad didžiausią grėsmę kelia prie šalies sienų telkiami NATO pajėgumai, vykstančios karinės pratybos Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

Štai 2015 metais Rusija surengė 4000 karinių pratybų, tuo metu NATO – 280. Negana to, 20 kartų Rusija surengė iš anksto neplanuotas pratybas, NATO neplanuotų karinių pratybų nerengė iš viso. Karinėse pratybose per 2015 metus dalyvavo 120 tūkst. rusų ir tik 35 tūkst. NATO kariškių, maždaug tris su puse karto mažiau.

Rusijos kariškiai yra repetavę staigų Baltijos šalių okupacijos planą, kaip išlaikyti okupuotą teritoriją ir likviduoti pasipriešinimą. Anot ekspertų, konfliktas būtų slopinamas ir panaudojant branduolinį ginklą, suduodant ribotą skaičių branduolinių smūgių NATO, jei šis nutartų ateiti į pagalbą Baltijos šalims. 2013 metais jungtiniuose rusų ir baltarusių manevruose „Zapad“ dalyvavo du kartus daugiau karių, nei jų tuo metu buvo visose trijose Baltijos šalių kariuomenėse kartu sudėjus.

Po Krymo aneksijos buvo pastebėtas dar neregėtas jėgos demonstravimas oro erdvėje virš Baltijos jūros.

NATO oro policijos naikintuvai per metus kilo lydėti Rusijos karinių orlaivių net 150 kartų. Ir akivaizdu, kad Rusijos karinių lėktuvų skrydžių galios demonstravimas tik augo.

Tačiau du rimčiausi incidentai įvyko pernai balandį, kai rusų naikintuvas Su-27 tarptautiniuose vandenyse virš Baltijos jūros nesaugiu ir neprofesionaliu būdu buvo perėmęs Jungtinių Valstijų žvalgybinį lėktuvą, kuris nebuvo įskridęs į Rusijos teritoriją. Pranešta, kad Rusijos naikintuvas Su-27 dideliu greičiu atlėkė prie amerikiečių orlaivio, o priartėjęs vos per aštuonis metrus, atliko vadinamąjį statinės manevrą ir apsivertė virš Amerikos lėktuvo.

Rusijos šturmo lėktuvai kelias dienas tiesiog siuvo virš Jungtinių Valstijų karinio laivo, kuris plaukė iš Gdynės į Klaipėdą. Amerikos kariškiai paviešino vaizdus, kai Su-24 ir laivą nuo susidūrimo skyrė vos 9 metrai – bombonešis prašvilpė žemiau kapitono tiltelio. Jungtinių Valstijų pareigūnai perspėjo Maskvą, kad pagal karinių veiksmų taisykles minininko „Donaldo Cooko“ įgulą provokavę lėktuvai galėjo būti numušti. Dėl šio incidento Varšuva pareiškė protestą, pasiaiškinti iškviestas Rusijos ambasadorius Lenkijoje.

Liepos mėnesį NATO lyderiai sutarė kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną.

Maždaug tūkstančio karių daliniui Lietuvoje vadovauja Vokietija.

Lietuvoje Rusijai atstovaujantis ambasadorius Aleksandras Udalcovas gruodį pareiškė: „Galiu jus patikinti, kad mūsų atsakas į Aljanso nedraugiškus veiksmus šalia Rusijos valstybės sienų, ypač pažeidžiančius susitarimus, bus atitinkamas.“

Tuo metu iš Maskvos Baltijos valstybėms siunčiami nebedviprasmiški grasinimai.

„Reikia užimti tvirtesnę poziciją, žvelgti griežtai ir be jokių šypsenų. Paaiškėjo, kad ten galimi jėgos variantai – mes pasirengę. Mes pasirengę griebtis jėgos variantų, ko dar norite, jūs, pabaltijiečiai?“ – vasario 19 dieną sakė Rusijos Dūmo deputatas Vladimiras Žirinovskis.

Taip kalba ne vien skandalingais pareiškimais garsėjantis politikas, tačiau ir pats V.Putinas.

2005 metais, vos pradėjęs eiti prezidento pareigas, paklaustas ar Rusija ketina atsiprašyti Baltijos šalių gyventojų už sovietų okupacijos metus, V.Putinas priminė ginčytinų teritorijų klausimą. Tame sąraše – dabar jau aneksuotas Krymas ir Klaipėda.

„Sovietų sąjungai subyrėjus, Rusija neteko dešimčių tūkstančių istorinių teritorijų. Ko jūs dabar norite? Viską pradėti dalyti iš naujo? Grąžinti mums Krymą, kitų sovietinių respublikų teritorijų dalis? Tuomet susigrąžinsime Klaipėdą“, – 2005 metais rėžė Rusijos prezidentas.

Kremliaus politikos ideologai, sukūrę Novorosijos istoriją, ne pirmus metus kalba apie tai, kad ne tik Klaipėdos kraštas, bet ir visa Lietuva priklauso Rusijai.

„Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, tam tikrais periodais, sudarė 80 procentų etninių rusų, kurie išpažino pravoslavų tikėjimą“, – teigia rusų istorikas Aleksandras Duginas.

Beje, amerikiečių politikos mokslų tyrinėtojas Samuelis Hantingtonas (išpopuliarinęs civilizacijų susidūrimo, kaip tarptautinių santykių teoriją) yra teigęs, kad kultūrinių skirtumų tarp Baltijos šalių, kurios yra katalikiškos ir protestantiškos bei skelbiančios vakarietiškas liberalias demokratines vertybes, susidūrimas su ortodoksiškos Rusijos, kuri orientuota į rytietišką autokratinį valdymą, sukelia konfliktą.

Rusų istorikas, Sankt Peterburgo Europos universiteto profesorius Jevgenijus Anisimovas taip aiškina rusų suvokimą: „Erdvė – tai pats didžiausias turtas. Ne mokslo ir kultūros pasiekimai, o užkariavimai kelia pasididžiavimą.“

Lietuvos žvalgyba įspėja, kad šiais metais Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančios pratybos „Zapad“ gali tapti vienu rimčiausių iššūkių šalies saugumui. Manoma, kad karių ir ginkluotės skaičiumi tai bus didžiausios puolamojo pobūdžio pratybos prie Lietuvos sienų. Tikslūs jų mastai kol kas įslaptinti. Pernai Rusija surengė pratybas „Kaukazas 2016”. Oficialiai Rusija deklaravo, kad dalyvaus keliolika tūkstančių karių, tačiau anot stebėtojų, realus jų skaičius siekė 120 tūkst.

Beje, per pastarąjį šimtmetį Rusija yra sukėlusi daugybę konfliktų su artimesnėmis ar tolesnėmis kaimynėmis. Su Lietuva – net 4 kartus – 1918, 1940, 1944 ir 1991 metais, taip pat po keturis – su Ukraina ir Azerbaidžanu, su latviais ir estais po 3, su Gruzija – net 5 konfliktus. Tai akivaizdžiai įrodo, kad Rusija, kaip teigia VSD, yra grėsminga kaimynė ir šiuose teiginiuose nėra jokios rusofobiškos isterijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?