Kaunietis pasinaudojo Darbo kodekse numatyta galimybe nutraukti darbo sutartį, jeigu darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia įstatymus. Tiesa, ne viskas ėjosi kaip iš pypkės – siekiant įrodyti savo tiesą, teko kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), paraginti jos darbuotojus kuo skubiau atlikti patikrinimą servise, siekiant užfiksuoti Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus, lakstyti paskui darbdavį, norint jam įteikti prašymą atleisti iš darbo, paaukoti daug laiko ir nervų.
Nors galų gale abi pusės dėl visko susitarė taikiai, serviso vadovas šią istoriją vertina vienareikšmiškai: „Tai yra darbdavio reketavimas, pasinaudojant spraga Darbo kodekse“.
Atlyginimas pasirodė per mažas
Apie pustrečių metų Šilainiuose įsikūrusiame autoservise „Rokra“ dirbęs Egidijus Š. (pavardė redakcijai žinoma) teigia netekęs kantrybės, kai, esą, įsitikino, kad darbdavys jam nesumoka viso priklausančio atlyginimo – 35 proc. nuo už atliktą darbą kliento sumokėtos sumos. „Aš nedirbsiu už dyką“, – tiesiai šviesiai rėžė mechanikas.
Tiesa, įrodyti nesąžiningą darbo užmokesčio apskaičiavimą beveik neįmanoma, mat buvęs tik žodinis susitarimas. Darbo sutartyje buvo nurodytas 950 Lt. atlyginimas ir numatyta galimybė darbuotojui mokėti priedus. (Vidutiniškai per mėnesį į rankas Egidijus gaudavo apie 1,5-2 tūkst. litų).
Todėl, patartas teisiškai išprususios žmonos, vyras nutarė išeiti iš darbo reikalaudamas išeitinės kompensacijos dėl netinkamų darbo sąlygų. Jis birželio 17 d. parašė prašymą atleisti jį iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio „Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu“ II dalį, kurioje sakoma: „Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu <...> darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį“.
„Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu <...> darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį“.
Atleidžiant pagal šį Darbo kodekso straipsnį, darbuotojui turi būti išmokėta dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija.
Prašymo atleisti iš darbo nepriėmė
Egidijus Š. pasakojo, kad jo įteiktą prašymą „Rokra“ direktorius Romualdas Gaurilčikas priėmė ir paprašė atidirbti, kaip ir priklauso pagal įstatymą, dar tris dienas. Tačiau vyras padarė padarė esminę klaidą – prašymas įteiktas tik viena kopija, nematant liudininkams.
Per tas tris dienas, dabar jau buvusio serviso darbuotojo teigimu, staiga atsirado darbo kelnės, darbo grafikas, medicininės knygelės.
Baigęs darbą, birželio 19 d. Egidijus Š. atėjo pas R.Gaurilčiką sutvarkyti visų atleidimo formalumų, tačiau, jo teigimu, serviso vadovas pareiškė jokio prašymo negavęs. Dar kartą prašymą atleisti iš darbo bandyta įteikti sekančią dieną, kartu su profsąjungos „Solidarumas“, kurios narys yra Egidijus Š., atstove Lina Jankauskiene. Direktorius prašymo nepriėmė motyvuodamas tuo, kad šiuo metu jo įmonėje nėra sekretorės.
Tik birželio 22 d. per pašto kurjerį prašymas atleisti iš darbo galiausiai buvo įteiktas.
Ledai pajudėjo tik paraginus
Kol vyko detektyvas su prašymo atleisti iš darbo perdavimu įmonės vadovui, Egidijus Š. VDI informavo apie darbų saugos ir sveikatos pažeidimus servise „Rokra“, buvo nusiųstos tai įrodančias nuotraukas.
„Darbe nesilaikoma darbų saugos ir sveikatos taisyklių: neišduodami darbo rūbai, avalynė ir asmeninės saugos priemonės, netvarkinga ir nepritvirtinta elektrinė įranga, darbo susidėvėję, darbo vietoje nėra įrengtos ventiliacijos, į autodirbtuves yra įleidžiami klientai, kurie ne tik trukdo dirbti, bet ir gali būti sužeisti, talpos su darbo atliekomis (tepalo ir kuro filtrai, tepaluoti skudurai, panaudoto tepalo talpos, padangos) sukrautos darbo vietoje, kurioje atliekami suvirinimo darbai, nėra sorbento išsiliejusiems tepalams ir kitoms cheminėms medžiagoms surinkti“, – elektroniniame laiške Darbo inspekcijai vardino Egidijus Š., prašydamas atlikti operatyvų tai įrodantį tyrimą įmonėje.
Inspektorė Kristina Stasytienė pažadėjo per 20 darbo dienų, kaip ir priklauso pagal įstatymą, viską ištirti.
„Tačiau per 20 dienų galima naują servisą pastatyti, jau nekalbant apie visų darbo saugos pažeidimų pašalinimą. Čia reikia veikti staigiai“, – stebėjosi Egidijaus Š. žmona Gintarė Š. Moteris, turinti patirties bendraujant su valstybinėmis įstaigomis, nenuleido rankų ir kreipėsi tiesiai į VDI Kauno skyriaus vadovus. Paraginimas padėjo – patikrinimas buvo paskirtas birželio 25 d. ryte.
Susitarė taikiai
L.Jankauskienės teigimu, atvykę inspektoriai užfiksavo daug darbų saugos ir higienos normų pažeidimų. Tai – tvirtas pagrindas teisėtai reikalauti išeitinės kompensacijos pagal Darbo kodekso 127 straipsnio II dalį.
Tačiau VDI inspektoriai inicijavo taikų darbdavio ir darbuotojo susitarimą, nekeliant bylos įmonei iškėlimo ir taip išvengiant ilgai trunkančio ir daug nervų bei pinigų kainuojančio teisinio proceso.
Abi pusės sutiko, o darbdavys prisipažino anksčiau kiek pasikarščiavęs. Egidijus Š. atleistas jo paties prašymu iš darbo, o įmonė jam savo noru išmokėjo išeitinę kompensaciją. Servisas taip pat privalės pašalinti VDI inspektorių nustatytus pažeidimus.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Autoservisas „Rokra“ |
„VDI Kauno skyriaus pareigūnai, atsižvelgdami į gautą informaciją, birželio 25 d. patikrino autoservisą „Rokra“. Įvertinus nustatytus pažeidimus, darbdavio atstovas buvo iškviestas į VDI Kauno skyrių, jam nurodyta šiuos pažeidimus pašalinti, netaikant administracinės atsakomybės. Darbo inspektoriai pakartotinai tikrins, kaip autoservisas vykdo šį nurodymą.
Nuo šių metų VDI taiko praktiką pirmojo inspektavimo metu, jei nėra didelę grėsmę darbuotojams ir aplinkiniams keliančių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, darbdavio nebausti, o suteikti galimybę susitvarkyti vadovaujantis darbo inspektorių rekomendacijomis bei įmonių tikrinimo klausimynais“, – 15min.lt informavo VDI Kauno skyriaus vedėjo pavaduotoja Inesa Brundzienė.
Darbdavys vadina reketu
Nors ir nusileido darbuotojo reikalavimui, R.Gaurilčikas nemano, kad jis teisingi. Esą, kiekvienas, norintis išeiti iš darbo, gali užsiundyti inspektorius, kurie kiekvienoje įmonėje rastų darbų saugos pažeidimų, už kuriuos atsako darbdavys – vadinasi, pažeidžiantis darbo sutarties įsipareigojimus užtikrinti saugias darbų sąlygas: „Jei darbuotojas neužsidėjo apsauginės liemenės, kaltas darbdavys“, – ironiškai pastebi įmonės vadovas.
„Gudraus žmogaus gudrus žingsnis. Tai – darbdavio reketas. Naudojamasi spragomis Darbo kodekse. Jei rasti pažeidimai, galima skirti nuobaudą, įspėjimą ir duoti terminą juos pašalinti. Kam išeiti iš darbo pačiam prašant, tai – naujas verslas, ieškant spragų įstatymuose“, – trumpai situaciją pakomentavo „Rokra“ direktorius R.Gaurilčikas.
Į teisinius ginčus vadovas nesivėlęs, nes tai yra „slidus reikalas ir ilgas kelias. Maža įmonė tam neturi laiko, ji turi dirbti“. Jis apgailestauja, kad, trūkstant darbuotojų, tenka priimti atsitiktinius žmones.
Ne pats blogiausias servisas
LPS „Solidarumas“ nuotr./Lina Jankauskienė |
Prieš kelias dešimtis metų kartų su R.Gaurilčiku „Kauno autobusuose“ dirbusi L.Jankauskienė įsitikinusi Egidijaus Š. reikalavimų pagrįstumu ir teisingumu, tačiau taip pat pabrėžia, kad „Rokra“ anaiptol nėra pats netvarkingiausias ir blogiausias servisas Kaune.
„Bet kuriame servise rasite darbo saugos pažeidimų. Tai – vieša paslaptis, kaip ir dviguba buhalterija. „Rokra“ tikrai nėra pats blogiausias servisas“, – sakė L.Jankauskienė.
Jos duomenimis, šiuo metu vyksta apie 200 teisminių ginčų dėl pažeistų Darbo įstatymų, kuriuos pradėjo profsąjungos „Solidarumas“ nariai, dirbantys bendrovėse, kuriose neįkurtos profsąjungos.
„Ten, kur veikia profsąjungos arba yra įkurti profsąjungų skyriai, tokių atvejų yra mažiau, nes konfliktai dažniausiai išsprendžiami derybų keliu“, – teigė „Solidarumo“ atstovė Kaune. Ji paragino darbuotojus netylėti, jei mato pažeidžiamas savo teises. Jie turėtų kreiptis pagalbos į VDI, jei priklauso profsąjungai – į jos teisininkus.
Dėl darbų saugos nusiskundimų nedaug
I.Brundzienės duomenimis, skundų dėl darbo aplinkos VDI gauna nedaug, juose pateikti klausimai sudaro maždaug 6 procentus visų skunduose pateikiamų klausimų.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį dėl darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimų pažeidimų įmonėse gauti 82 nusiskundimai dėl darbo vietų įrengimo; darbo priemonių ir darbo aplinkos; nepakankamos apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio; DSS vidinės kontrolės įmonėje trūkumų; darbuotojų aprūpinimo apsaugos priemonėmis; mokymo, instruktavimo ir atestavimo; nelaimingų atsitikimų tyrimo.
Kauno skyrius per 3 šių metų mėnesius gavo 7 nusiskundimus dėl DSS reikalavimų nesilaikymo įmonėse, kas sudaro mažiau nei 4 procentus visų skyriaus gautų nusiskundimų.