Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų pataisų projektams, kuriais siūloma keisti civilinės būklės aktų registravimą. Už Teisingumo ministerijos parengtus dokumentus balsavo 47 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 28 susilaikė. Toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.
Pagal projektą, Civiliniame kodekse teliktų nuostata, kad „nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma“. Tačiau siūloma išbraukti, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai.
Projektą pristatęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigė, kad tokiu būdu būtų įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimas, kuriuo Lietuva buvo įpareigota priimti Lyties keitimo įstatymą arba pareiškėjai sumokėti kompensaciją. Priimti tokį įstatymą Lietuvoje nėra politinės valios.
Iš Civilinio kodekso norima išbraukti reikalavimą, kad valstybė privalomai registruoja partnerystę. Tačiau skyriuje apie turtą partnerystė minima.
„Ar siūlymas iš Civilinio kodekso išbraukti partnerystę ir lyties keitimą, reiškia, kad Teisingumo ministerija rengia atskirus įstatymus, o gal tai reiškia, kad techniniu šių sąvokų šalinimu iš kodekso šalinamos ir mūsų valstybėje egzistuojančios realios problemos?“ – klausė Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė.
Ministras sakė esąs įsitikinęs, kad skirtingų lyčių partnerystės klausimą Seime būtina spręsti. Anot jo, Partnerystės įstatymo projekto neparengs Seimas, padarys Teisingumo ministerija.
Liberalė Dalia Kuodytė nuogąstavo, kad po šių pataisų priėmimo visai bus blokuojamas lyties keitimo procesas.
Buvęs teisingumo ministras liberalas Remigijus Šimašius, kurio projektą J.Bernatonis pristatė, pabrėžė, kad kai buvo rengiami minėti siūlymai, buvo kita situacija.
„Iš tiesų du projektai keliavo į Seimą, iš kurių vienas atkeliavo, kitas – ne. Dabar yra tokia situacija, ar partnerystės reglamentavimui, kurį pats tuomet buvau siūlęs, ar jam bus pritarta, ar ne. Turėtų nuostata dėl partnerystės sugrįžti, nes situacija pasikeitusi“, – teigė R.Šimašius.
Civilinio kodekso pataisomis taip pat siūloma įpareigoti bažnyčią, religines bendruomenes per dešimt dienų po santuokos registravo apie ją pranešti vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Pagal projektą, taip pat dėl santuokos sudarymo patvirtinimo, sutuoktiniai galės kreiptis ne tik į savo gyvenamosios vietos įstaigą, kaip tai yra įtvirtinta šiuo metu, bet į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą.
Be to, nebelieka nuostatų dėl tautybės pakeitimo civilinėse metrikacijos įstaigose.
Projekte numatyta, kad asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką, taip pat atvejus, kai vardui ar pavardei pakeisti reikia Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo, nustato Vyriausybė. Šiuo metu vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką yra patvirtinęs teisingumo ministras, o Civilinis kodeksas būtent Teisingumo ministeriją įgalioja išduoti leidimus pakeisti vardą ir pavardę.
Pagal kartu pateiktą Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo projektą, medicinis mirties liudijimas būtų skirtas ne tik registruoti asmens mirtį, bet ir organizuoti asmens laidojimą. Sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, privalėtų elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti medicininį mirties liudijimą paskutinės mirusiojo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad būtų įregistruota asmens mirtis. Kartu sveikatos priežiūros įstaiga medicininį mirties liudijimą betarpiškai turėtų perduoti mirties atvejų ir jų priežasčių valstybiniam registrui.
