Nustačiusi galimai valstybei padarytą 127 tūkst. eurų žalą Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį iš pareigų atšaukė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorių Valentiną Mačiulį ir nutraukė jo darbo sutartį.
Ministerija teigia nustačiusi, kad ligoninės vadovas, neturėdamas tam teisės, neatlygintai perdavė naudoti valstybės turtą tretiesiems asmenims. Taip pat tai, kad ligoninės vadovas tarnybinius automobilius naudojo savo reikmėms bei neteisėtai iš darbo atleido ligoninės darbuotojų profsąjungos vadovą.
Tačiau V.Mačiulis visus kaltinimus neigia. Jis teigia dar penktadienį sulaukęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjos Nendrės Černiauskienės vizito ir reikalavimo iš darbo išeiti pačiam.
Tačiau V.Mačiulis sako niekuo neprasikaltęs ir tikina savo atleidimą ginčysiąs teisinėmis priemonėmis.
V.Mačiulis nuo pirmadienio turi nedarbingumo lapelį, tačiau telefonu sutiko pakomentuoti situaciją 15min. Pašnekovas reikalavo jo teiginius publikuoti be interpretacijų, todėl pateikiame neredaguotą pokalbį:
– Jus kaltina asmeninėms reikmėms naudojus tarnybinį automobilį, galbūt padarius avariją ir paskui remontavus jį už ligoninės lėšas. Gal galite tai paaiškinti?
– Čia yra išsigalvojimai absoliutūs. Išsigalvojimai. Nieko nėra tenai absoliučiai įrodoma. Keistai viskas daroma yra. Reiškia, aš atleidau tą profsąjungietį neva, kabutėse, Kazlauską (Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės profesinės sąjungos vadovą Vilhelmą Kazlauską – red. past). Jis yra atleistas pagrįstai ir čia jokių kalbų nėra, o Kazlauskienė (Stasė Kazlauskienė – buvusi Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės profesinės sąjungos narė – red. past.) pradėjo dirbti ministerijoje. Atseit pasikvietė ją, iš mūsų išėjo, dabar korupcijos skyriuje. Ir ji čia šiaušia mus ir skundus rašo, ir terorizuoja.
Raudonieji komisarai arba komisarė atėjo į ministeriją, o gal ir į kitas ministerijas, todėl, kad penktadienį deryboms atėjo patarėja ministro Nendrė Černiauskienė ir pasakė: iki pirmadienio parašyk pareiškimą, kad išeini iš darbo, kitaip – atleisim.
– Sakote, kad tai kerštas, nes jos vyrą atleidote?
– Taip. Bet atleidau pagrįstai. Atleidau todėl, kad grubiausiai pažeidė taisykles. Išvarė mano komisijos pirmininką, kur sprendžiamas klausimas priverstinės hospitalizacijos su teismais. Tai išvarė grubiausiai: „pašol von“ (dink – rusų k.) ir taip toliau. Tris kartus neleido jam dalyvauti posėdyje kartu prie ekrano. Čia yra grubiausias pažeidimas. Jis slapstėsi nuo šito pažeidimo – turėjo nedarbingumo lapelį apie penkis mėnesius. Grįždavo vieną dieną, tai paimdavo vaiko priežiūrai, tai profsąjungai ir kitaip tariant, jis ėjo į senatį. Tiek tiktai galiu pasakyti. Dabar klausimas darbo ginčuose ir dar bus galutinai nuspręsta. Kol darbo ginčas vyksta, tai įstatymiškai negalima jokių traktavimų daryti.
O šiaip tai galite pasakyti, kad raudonieji komisarai arba komisarė atėjo į ministeriją, o gal ir į kitas ministerijas, todėl, kad penktadienį deryboms atėjo patarėja ministro Nendrė Černiauskienė ir pasakė: iki pirmadienio parašyk pareiškimą, kad išeini iš darbo, kitaip – atleisim. Atėjo derėtis tokiu klausimu. Reiškia, galima. Reiškia, jei išeini savo noru, tai viskas tvarkoj.
– Sakote, jei būtumėte išėjęs savo noru iš darbo, nebūtų ministerija siekusi 127 tūkst. eurų žalos iš jūsų išsireikalauti?
– Ten viskas nesąmonės. Visiškos nesąmonės. Ten yra viskas išgalvota ir mes pasistengsime, aišku, sudaužyti visus tuos jų argumentus. Ir taip bus.
Bet, įsivaizduokite, ateina, pirmą kartą aš ją mačiau gyvenime. Na, susitikt. „Laba diena“. „Labas“. Susipažįstame. Pasiūlau atsisėsti. „Na, tai netempkime laiko, nevilkinkim laiko. Prašom“, – raštelį tokį paduoda dėl šito automobilio patikrinimo tarnybinės etikos kažkokią špargalkienę, kad, reiškia, etikos komisija pritarė ministerijai ir netirs atskirai.
Tokį ant lapuko visiškai ne man adresuotą, nieko. Ministerijai adresuotą ir profsąjungai. Ir iškart sako: „parašykit pareiškimą“. Aš sakau: „o kodėl turėčiau rašyt pareiškimą? Kokios čia derybos vyksta?“. „Tada jūs būsit atleistas“. Sakau: „prašau įrodykite, kad reikia atleisti mane. Jei bus už ką, tai atleiskite“. Na, ir viskas. Pokalbis truko 30-40 sekundžių. Tai aš jai ir sakau: „Gal jūs iš NKVD atėjote? Gal laikai grįžta?“. Ji dar pasižiūrėjo taip. Tai sakau, raudonoji komisarė ateina. Absoliučiai. Tai yra toks stilius, įsivaizduokite. Aš – ne piemuo esu. Ir, klausykite, čia yra net neįsivaizduoju, bet, jeigu ministras toleruoja šitokius dalykus, tai yra košmaras.
– Ar jūs bandėte apie tai kalbėtis su ministru?
– Jis manęs vengia. Aš jau planavau seniai jam pasakyt, kad negalima taip elgtis, bet jis vengia manęs. Visi tie skundai buvo slapta kažkaip. Apie išvadas aš išgirsdavau tik internete, 15min buvo parašyta, kad Mačiuliui įspėjimas pareikštas dėl Kazlausko atleidimo. Įsivaizduokite, aš sužinau iš laikraščių. Tai kas čia per ministras? Su savo pavaldiniu, reiškia... ant mūsų jis laikosi. Absurdų absurdai. Jam paaiškinta buvo mūsų, kad jis atleistas ne dėl to, o dėl grubiausių pažeidimų ir tą patvirtino ginčų komisija, ir galutinis bus už kelių dienų. Mūsų niekas nesupažindindavo. Reikėdavo reikalauti darbo ginčų komisijos teisininkams, tada atsiųsdavo ir aš pamatydavau, kaip sakoma, po laiko.
Čia yra nonsensas teisinis. Čia yra, nihilizmas, neišprusimas ir primityvumas. Arba aš nežinau kas. Arba yra kažkokia destrukcija. Arba yra toks patologinis danas... Nes reiškia, tokios mintys gali kilti tiktai su psichosutrikimu žmogui. Arba asmenybės sutrikimą turinčiam.
Čia yra nonsensas teisinis. Čia yra nihilizmas, neišprusimas ir primityvumas. Arba aš nežinau kas. Arba yra kažkokia destrukcija. Arba yra toks patologinis danas... Nes reiškia, tokios mintys gali kilti tiktai su psichosutrikimu žmogui. Arba asmenybės sutrikimą turinčiam. Ten kažkur yra... Kas jis toks, aš nežinau, bet kažkas ten turėtų valdyti juos. Tuos visus juristus. O šiaip tai aš visiškai nepergyvenu dėl tų dalykų. Tik tiek, kad yra niekiniai jų argumentai ir žiūrėsim, kaip bus.
– Dar toks trumpas klausimas dėl patalpų suteikimo „Pontem“. Kaip suprantu, čia skaičiuojama didžiausia padaryta žala?
Viskas čia tvarkoj yra. „Pontem“ tai yra iš „Dussmann“ atėjęs. „Dussmann“ firma, jei žinot tokią, paskui nupirko juos, paskui jie išėjo, tai jie mums padovanojo visą virtuvę – apie 4 mln. litų kainavusią. Nuo šaukštelio iki įvairių įrankių, šaldytuvų, maišytuvų, katilų ir taip toliau.
– Čia prieš „Pontem“ maitinimo paslaugas teikusi įmonė dovanojo?
– Taip, taip. Paskui „Smulkus urmas“ buvo, o paskui „Pontem“. Buvo sutartis įkalkuliuoti kainą. Mes turėdavome kainą įkalkuliuoti. Mes ūkinis savaveiksmis vienetas. Ir ministerija nelabai net supranta, kad jie reikalauja iš savaveiksmės atskiros viešosios įstaigos, kur mes turime pagrindą daryti sutartį arba tartis dėl kainų. Mes taupome. Vien „Dussmann“ atėjimas – 300 tūkst. litų per metus buvo mums pliusas, nauda. O jie suskaičiavo, kad patalpas nuomoti... Na, čia buvo tame patikrinime.
– Taip, patikrinime nustatyta, kad patalpos viešajai įstaigai nepriklauso, o priklauso ministerijai, kuri vienintelė ir gali jas nuomoti.
– Tai jie supratimo neturi, kas yra ūkininkavimas. Tai yra analfabetai. Ministerijoje sėdi analfabetai. Aš niekaip negaliu daugiau pasakyt.
– Tai jums atrodo normalu, kad jūs davėte nemokamai naudoti patalpas už tai, kad jie teikia maitinimo paslaugas?
– Taigi vyksta derybos. Taigi kas gali nustatyti kainą? Juk jūs pati suprantate, kad mes deramės, kad mums naudinga būtų, o ne kad suskaičiuot už kvadratinį metrą. Dieve brangus, mums milijonus davė žmonės dykai ir paskui po penkių metų mūsų turtas buvo visi įrankiai.
Tai čia, žinote, mažų mažiausiai kvailiai. Todėl, kad valstybė net inventorizuoti nesugeba savo turto. Išeina jis pro pirštus, o čia, kai tu ūkininkauji, kaip valstybei atstovaujantis ir gauni pelną. Mes niekada skolose nebuvome, mes niekada neprašėme niekieno. Mes visiškai verčiamės. Ir dabar turime pliusą. Čia yra pagrindinis rodiklis ūkininkavime mūsų. Ir niekas negali kištis, apart Stebėtojų tarybos. Ministerija į mūsų veiklą neturi teisės kištis, nes mane paskyrė ministras, yra stebėtojų taryba, kur yra atstovai iš ministerijos, savivaldybės, kolektyvo ir visuomenės. Tokiu būdu mes turime pasitvirtinti ir sąmatas, ir tokiu būdu veikti, o gal jie turi mums nurodyti, ką mes turime daryti ir kaip ūkininkauti?
– Na, ministerija tvirtina, kad čia jos patalpos, o ligoninė jas gavusi tik pagal panaudos sutartį.
- Tai yra neišprususių žmonių interpretacijos. Tai yra neišprususių žmonių, kurie nesupranta, kas yra viešoji įstaiga ir normalus vadybinis sandoris.
Maitinimas, nuoma ar vaistai – mes turime savarankiškumą. Ir mes uždirbame pinigus už paslaugas. Jos turi savo kodus ir kainas. Čia sudėtingas procesas, o mums dar sugeba ministras, kaip analfabetas paaiškinti, kad duok 8 proc.
Tai tu savo kasai duok pinigus per paslaugas. Ko tu nori tenais daugiau – psichozių pabranginti arba dar ko nors. Tik tokiu būdu pinigai pateks pas mus ir duosime atlyginimams. Jis sako 8 proc., o kasos mums padidina per paslaugas 4 proc. Tai kokiu būdu, iš šventosios dvasios gyvenam? Na, iš šventosios dvasios negalime gyventi. Ir taip vyksta jau N kartų. Kiekvieną kartą mums yra užduodama: pakelkit atlyginimus. Tai mes uždirbsime, bet tvarkykitės su savo paslaugomis, peržiūrėkite. Yra paslaugų, kurios visiškai nereikalingos, yra paslaugų, kur perteklius, yra paslaugų, kur gali padidinti ar sumažinti, o psichiatrinėj 100 proc. turime priimti ligonius. Ar kaina ta adekvati, ar ne, mes negalime paleisti ligonių sąmonės sutrikime arba psichozėje. Čia yra rimti dalykai.
– Tai jūs ginsitės iki galo, teisme?
– Aš galiu neiti iki galo. Čia man vienodai rodo, aš turiu profesiją.
– Bet ginsitės teisinėmis priemonėmis?
– Žinoma. Reikės viską pagrįsti. Viską įrodyti reikės. Kol neturiu tiesioginių paaiškinimų, kodėl ir kaip, tai nėra, ką kalbėti. Tik tiek, ką prišnekėjau, tai duokime man biškį pakoreguoti. Ar jūs tiksliai?
– Tiksliai, turiu įrašą.
– Tai tiek jau to.
