Problema po problemos
„Aš net neabejoju, kad tai yra dienų ar mėnesių klausimas, kada mes turėsime idealią sistemą“, – ketvirtadienį sakė V.Semeška, su žurnalistais kalbėjęs Vokietijos gamintojų suorganizuotame renginyje.
„Tiekimas numatytas šių metų pabaigoje, iki kitų metų pavasario – pilnai sukomplektuotas, pagal pirmąją sutartį“, – teigė jis.
Jau anksčiau buvo aišku, kad pagrindinės problemos, su kuriomis susidūrė Lietuva, buvo susijusios su Izraelio bendrovės „Rafael“ gaminamais bokšteliais ir jų integracija į pačią pėstininkų kovos mašiną.
Iki tol toks variantas nebuvo naudojamas nė vienoje valstybėje ir Lietuvai teko prisiimti bandymų ir klaidų metodo naštą.
„Viena iš problemų buvo tai, kad bokštelis buvo anksčiau neišbandytas, taigi dauguma kitų problemų kilo dėl to. Mes jau išsprendėme dalį tų problemų, esame teisingame kelyje, bet, kaip ir visada gyvenime – kai išsprendi vieną problemą, atsiranda kita“, – kalbėjo „Vilkus“ parduodančio konsorciumo „Artec“ atstovas Sebastianas Kurbsas.
Tai, kad dalis problemų jau išspręsta, tvirtino ir V.Semeška, kuris sakė, kad pėstininkų kovos mašinose buvo įdiegta nauja programinė įranga, išspręstas šovinių padavimo klausimas ir anksčiau buvę limitai jau nebesvarbūs.
-
Giedrius Petkevičius: Kaip karas Ukrainoje paveiks Lietuvos gynybos pirkimus. II dalis
-
V.Rupšys: Lietuvos kariuomenė norėtų įsigyti „Caesar“ savaeiges haubicas
-
Lietuva pradeda derybas dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo
-
Langas į augančią gynybos rinką: į „Boxer“ gamintojų kvietimą atsiliepė 20 Lietuvos įmonių
Dviejų Vokietijos gynybos pramonės gigantų „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“ įkurto konsorciumo atstovas tikino, kad likusios problemos yra nedidelės, tačiau nesiryžo nurodyti, kada jos bus išspręstos.
„Deja, neįmanoma nurodyti konkrečios datos, kada šios problemos bus visiškai išspręstos, bet aš manau, kad einame labai teisingu keliu“, – sakė jis.
Pasikeitęs Izraelio požiūris
Visos užsakytos 88 pėstininkų kovos mašinos Lietuvą turėjo pasiekti dar pernai, tačiau tiekimą apribojo tiek trūkumai, tiek pandemija, uždariusi valstybių sienas ir sulaužiusi tiekimo grandines.
Vokietijoje, kur gaminami „Boxer“ platforma ir misijų moduliai, didžioji dalis pėstininkų kovos mašinų jau laukia Izraelyje gaminamų bokštelių.
„Šiek tiek vėluoja ir gaminimas, ypač Izraelyje (...) bet didžioji dalis važiuojamojo modulio yra pagaminta, tereikia bokštelį mums sutvarkyti ir gauti su visomis dalimis“, – sakė V.Semeška.
Jo teigimu, prireikė bendravimo vyriausybiniu lygmeniu, pokalbių su Vokietijos gynybos ministre, kad Izraelio valstybinė įmonė pakeistų požiūrį ir padidintų tempus.
„Jie pasikeitę kardinaliai po mūsų vizitų į Izraelį ir po mūsų pokalbių vyriausybiniu lygiu (...) po mūsų aiškių indikacijų, kad siekiant tolimesnio glaudaus bendradarbiavimo su Izraelio gynybos pramone, tik visus vargus ir visus iššūkius išsprendus mes galėsime bendradarbiauti sėkmingai. Dėl to pastangas mes matome pakankamai dideles“, – tvirtino jis.
„Artec“ atstovo nuomone, prie šio pokyčio prisidėjo ir tai, kad tokios komplektacijos „Boxerius“ užsisakė ir Slovėnija.
„Manau, kad tai taip pat yra priežastis, kodėl „Rafael“ suprato, kad jie turi paspartinti savo patobulinimus“, – sakė S.Kurbsas.
Ateityje klaidų nekartos
Nepaisant to, kad net ir turimi „Vilkai“ kol kas neveikia šimtu procentų savo galimybių, tačiau pratybose jie dalyvauja, šaudo iš visų turimų ginklų ir teikia pakankamai optimizmo, kad Lietuva svarsto jų įsigyti ir daugiau.
„Planuojame dalį pajėgumų turėti su tuo pačiu bokšteliu. Aš manau, kad tas bokštelis mums suteikia ypatingą pajėgumą – tai yra trys sistemos viename“, – sakė krašto apsaugos viceministras, kalbėdamas apie planuojama dar maždaug 120 „Boxer“ įsigijimą, bent dalis kurių turėtų būti su tuo pačiu „Rafael“ bokšteliu.
Anot jo, kitos alternatyvos Lietuvos nesvarsto, nes neabejoja bokštelių potencialu.
„Čia nėra kažkokios kosminės technologijos, jos yra išsprendžiamos techniniu būdu, programavimo būdu. Bokštelis tenkina mūsų pajėgumus, tai yra tikrai idealus variantus“, – pabrėžė V.Semeška.
Vis dėlto, žvelgdama į ateitį, Krašto apsaugos ministerija klaidų žada nebekartoti ir rinktis tik tokias sistemas, kurios jau bus patikrintos ir veikiančios NATO sąjungininkų kariuomenėje.
