Sveikindama konferencijos dalyvius – Europos politikos ekspertus, Lietuvos pareigūnus, akademinės visuomenės, verslo ir žiniasklaidos atstovus, D.Grybauskaitė džiaugėsi puikiu oru. Ji ką tik lankėsi keliuose Europos kraštuose, kur, priešingai nei vasarą galima tikėtis, lijo.
Valstybės vadovė nepraleido progos pasigirti ir lietuvišku internetu. „Grįžau iš keturių Europos šalių. Patikėkite, turėjome problemų iš kai kurių išsiųsti vaizdo įrašus. Lietuvoje internetas greitas ir puikiai veikia“, – kalbėjo prezidentė.
Anot D.Grybauskaitės, ekonominė situacija ES vis dar nėra lengva, o šalys narės laikosi skirtingų nuomonių, kaip išspręsti problemas. Lietuvos pirmininkavimo metu teks toliau derėtis dėl monetarinės, ypač bankų sąjungos. Vienu svarbiausių Lietuvos prioritetų ji pavadino energetiką.
D.Grybauskaitė: „Grįžau iš keturių Europos šalių. Patikėtite, turėjome problemų iš kai kurių išsiųsti vaizdo įrašus. Lietuvoje internetas greitas ir puikiai veikia.“
Bene svarbiausias pirmininkavimo renginys bus lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiantis ES ir Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimas. Konferencijos dalyvių paklausta, ką laikys sėkme, D.Grybauskaitė, be kita ko, paminėjo Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su Ukraina pasirašymą.
Derybos dėl sutarties su Kijevu techniškai esą baigtos, bet dar esama politinių aspektų, pavyzdžiui, tebekalinama ekspremjerė Julija Tymošenko. Anot prezidentės, jos byla jau tapo savotišku simboliu.
„Kalbame su Ukraina ir kai kuriomis skeptiškai nusiteikusiomis ES šalimis ir bei Europos Parlamento nariais, – teigė valstybės vadovė. – Viskas bus baigta tik kelios dienos iki susitikimo ir po Vokietijos (parlamento – red. past.) rinkimų.“
Renginyje taip pat tikimasi parafuoti analogiškas sutartis su Armėnija, Gruzija ir Moldova.
Siūlo apsvarstyti gyvenimą be euro
Rekomendacijas parengę septyni Transeuropine politikos mokslų asociacijos (TEPSA) nariai pabrėžė, kad, nepaisant teigiamų tendencijų, krizė dar nesibaigė, nerimą kelia nedarbas ir socialinė atskirtis. Todėl pirmininkaujanti šalis turi užtikrinti, kad ES nesumenkins savo dėmesio besitęsiančioms problemoms ir kovos su krizės pasekmėmis. Būtina stiprinti euro stabilumą ir efektyvumą, sukurti ekonominę ir monetarinę sąjungą. „Tuo pačiu metu būtų sveikintina profesionali “situacijos be euro„ studija“, – teigiama dokumente, kurį pristatė Andrásas Inotai iš Vengrijos Pasaulio ekonomikos instituto.
Anot ekspertų, per krizę išryškėjo augimo ir darbo ryšys. Darbo rinką siūloma reformuoti, kad būtų išvengta socialinės marginalizacijos ir sunkiai prognozuojamų politinių, socialinių bei ekonominių pasekmių. Didžiulis dėmesys turėtų būti skirtas augimui, paremtam ne tik griežtais ekonominiais bei aplinkosauginiais ribojimais, bet ir socialiniais, psichologiniais bei elgesio aspektais. Rekomendacijose kalba apie naują solidarumo strategiją, kad ateityje ES būtų išvengta „kokybinių skirtumų“.
2013-ieji buvo paskelbti Piliečių metais, todėl ekspertai ragina žmones geriau informuoti apie jų teises, toliau vystyti tokias sritis, kaip laisvės, saugumas ir teisingumas, įgyvendinti tinkamą migracijos politiką.
Lietuvai siūloma sustiprinti ES santykius su Rytų kaimynėmis ir paskatinti jas imtis reformų bei įgyvendinti susitarimus su Briuseliu. „Kaip Baltijos šalis, Lietuva yra patogioje pozicijoje, kad sukurtų ES strategiją Baltijos regionui“, – pažymėta dokumente.
 |
| Džojos Gundos Barysaitės nuotr./Konferencijos atidarymas |
ES nare ką tik tapo Kroatija. Ekspertai siūlo tęsti Bendrijos plėtrą Vakarų Balkanuose. Stabilumo regione ir ekonominiais sumetimais ES siekia Turkijos narystės. Bet politiniame lygmenyje šiai šaliai dar reikia didesnio progreso. Nors naujoji Islandijos vyriausybė sustabdė derybas dėl narystės ES, siūloma jai neužverti durų.
Didžiausias akademinis renginys
Ketvirtadienį ir penktadienį vyksianti mokslinė konferencija bus bene didžiausias akademinis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirtas renginys. Dalyviai – pareigūnai, politikai, valstybės tarnautojai, diplomatai, akademinės bendruomenės iš maždaug 30 šalių, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovai – ne tik aptars su pirmininkavimo prioritetus ir Lietuvos pasirengimą juos įgyvendinti, bet ir lygins skirtingų šalių pirmininkavimo patirtį bei pateiks vertingų rekomendacijų.
Vilniuje susirinkę ekspertai diskutuoja apie ES Rytų kaimynystės politikos perspektyvas, ekonomikos valdymo reformas, santykius tarp euro zonos ir kitų ES šalių, energetikos politiką, kitus laukiančius iššūkius.
Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas kartu su Europos integracijos studijų centru ir TEPSA.
1974 m. įkurta TEPSA vienija 33 institucijas 29 šalyse. Jos vaidmuo – tarpininkauti tarp ES ir jos narių piliečių skatinant diskusijas apie politiką, vykdant tyrimus bei konferencijas. Pagrindinis TEPSA renginys – pirmininkavimui skirta konferencija, rengiama dusyk per metus.
