Praėjus vos kelioms dienoms po Lietuvos Laisvės gynėjų laidotuvių rusų televizijos eteryje pasirodęs reportažas šokiravo įvykių liudininkus – buvo pasakojama, kad po tankais žuvę žmonės neva mirė nuo širdies smūgių ar buvo partrenkti automobilių, kuriuos vairavo patys lietuviai.
Maža to – tokia versija iki šiol pateikiama populiarios internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ publikacijoje rusų kalba.
Bene labiausiai prie šios melagienos atsiradimo prisidėjo laidos autorius – rusų propagandininkas Aleksandras Nevzorovas.
Iš karto po Sausio įvykių jis buvo pasiųstas į Lietuvą, kad visai griūvančiai SSRS papasakotų sovietams palankią istorijos versiją ir pateisintų karių agresiją.
N.Maliukevičiaus manymu, A.Nevzorovas šiai užduočiai parinktas neatsitiktinai.
„Tuo metu byrančioje Sovietų Sąjungoje žmonės jau nebetikėjo valstybinės televizijos pasakojimais ir TV laidomis. Ne veltui buvo pasirinktas A.Nevzorovas – jis buvo kylanti komercinės televizijos žvaigždė, o laida „600 sekundžių“ neįtikėtinai populiari. Tai buvo bandymas paskutinėmis priemonėmis suteikti kažkiek patikimumo pasakojimui“, – sako ekspertas.
Tai buvo bandymas paskutinėmis priemonėmis suteikti kažkiek patikimumo pasakojimui.
Tiražavo A.Paleckis
Vėliau A.Nevzorovo išsakytą melagingą kruvinos nakties įvykių versiją perėmė ir Algirdas Paleckis.
Jis buvo nuteistas dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo.
„Reikia suprasti, kad propagandos klišė „savi šaudė į savus“ buvo sukurta A.Nevzorovo, bet paleista gyventi savarankišką gyvenimą. Jos antroji banga – deja, jau yra mūsų konspiracijos teorija. Ji nėra tokia globali, – vietinės reikšmės, tačiau daro atitinkamą žalą.
Nes yra piktų žmonių, lengvatikių, nusivylusių, kuriems reikia štai tokių pasiteisinimų ar tokių teorijų ir atitinkamai atsiranda veikėjai, kurie jas platina. A.Paleckio vaidmuo tame buvo vienas pagrindinių, nes būtent jis lietuviškoje terpėje tą žinutę tiražavo“, – priminė N.Maliukevičius.
Atitiko Komunistų partijos požiūrį
Apie A.Nevzorovo karjeros pradžią ganėtinai iškalbingai atviravo jo kolegos:
„Jis – profesionalus miesto reporteris, kuris niekada niekam netrukdė – rodė lavonus, bomžus, apsivogusius prekeivius ir kartais išsišokdavo prieš Komunistų partiją“, – taip jį 1991 metų vasarį apibūdino vėliau nužudytas garsus Rusijos žurnalistas ir TV laidų vedėjas Vladislavas Listjevas.
Vertindamas A.Nevzorovo dokumentinį filmą apie Sausio įvykius, V.Listjevas pabrėžė, kad šis buvo taip plačiai transliuojamas, nes atitiko SSRS Komunistų partijos požiūrį į to meto įvykius.
Filmuoti dokumentikos A.Nevzorovas buvo priimtas į OMON bazę Valakampiuose, ten kalbino karius – jo reportaže nėra nė vieno civilio.
„Reportažas buvo filmuotas sausio 14 dieną, kai visi įvykiai jau buvo pasibaigę. Sausio 11 dieną iš Policijos akademijos pastato buvo išvežta visa ginkluotė ir apie tai visi žinojo. <..>
Niekas nesiruošė tų vyrukų pulti. Jie ramiai sėdėjo savo rūsyje, saugomi šarvuočių, kurie neva atvažiavo vėliau. Saša (A.Nevzorovas – aut. past.) nutyli tą faktą, kad jį filmuoti reportažo atvežė tas pats šarvuotis“, – apie šokiruojančiai melagingo reportažo kūrimo užkulisius pasakojo V.Listjevas.
Saša nutyli tą faktą, kad jį filmuoti reportažo atvežė tas pats šarvuotis.
Platus priemonių arsenalas
Desperatiškai ieškodamas pateisinimo, dėl ko sovietų kariai šaudė į beginklius Laisvės gynėjus, A.Nevzorovas nesirinko priemonių.
Jo sukurtame filme sovietų kariai pavaizduoti beginkliais gelbėtojais, kurie esą šaudė tik tuščiais šoviniais.
Anot jo, į žmones šaudė V.Landsbergio pasiųsti ginkluoti smogikai.
N.Maliukevičiaus teigimu, vėliau tokios propagandos taktikos griebtasi ne kartą.
„A.Nevzorovo panaudota klišė „savi šaudė į savus“ – viena seniausių ir ji atgyja įvairiais pavidalais, ne tik mūsų atveju. Atsiminkime Euromaidano įvykius, kai buvo sukurta istorija apie tai, kad į žmones neva šaudė ne kariai, o mistiniai snaiperiai iš Gruzijos“, – pasakojo ekspertas.
Atsiminkime Euromaidano įvykius, kai buvo sukurta istorija apie tai, kad į žmones neva šaudė ne kariai, o mistiniai snaiperiai iš Gruzijos.
A.Nevzorovo filmą sudaro penkios dalys.
Dviejose jų pasakojama apie Lietuvą: „Bokštas“ (apie Vilniaus Sausio 13-ąją) ir „Boleslovas“ (apie Vilniaus specialiosios paskirties milicijos būrio vadą Boleslovą Makutinovičių).
„Jie stovi čia, nesiprausę, nesiskutę, kruvini, spaudžiami vis siaurėjančio minios rato. Į juos lekia spjūviai ir akmenys, trasuojančios kulkos“, – pasakojimą apie sovietų karius prie Vilniaus TV bokšto pradeda A.Nevzorovas.
„Vakar nuo Aukščiausiosios Tarybos atėjo moteris ir verkė. Mums pasakyta, kad visi mes, rusai, būsime papjauti – visi rusakalbiai gyventojai. Tokie buvo paties Sąjūdžio lyderio žodžiai. Pats Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas šaukia ginkluotai kovai, kas mums belieka daryti?“ – vėliau į kamerą kalba vyras.
Meluodamas A.Nevzorovas aiškino, kad radijo eteryje lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis skambėjo Sąjūdžio raginimai per 10 dienų sudaryti rusakalbių sąrašus ir pažymėti jų butų duris – esą juos planuota sulaikyti, aktyvesnius – šaudyti, o aršiausius – naikinti ištisomis šeimomis.
Agresijos pateisinimas dirbtinai sukurta propagandine etninių valymų grėsme – iki šių dienų tebenaudojamas Rusijos triukas.
Jis buvo ir panaudotas 2014 metais Donecke, Ukrainoje: prieš užimant vietos administracijos pastatą buvo paleistas gandas, kad į miestą neva važiuoja „fašistų“ – Ukrainos nacionalistų – traukinys iš Lvovo.
Žmonės buvo kviečiami susitelkti ir ginti Donecką nuo jų. O galiausiai, užėmus pastatą, pareikšta, kad „fašistai“ išsigando ir neatvažiuos.
Tame ir yra manipuliavimo baimėmis esmė – telkti, skatinti veikti.
SSRS vadovybė, kalbėdama apie 1991-ųjų sausį vykdytą puolimą, taip pat kaltino Lietuvą radikaliu nacionalizmu.
Vėliau nacionalizmas lietuviams buvo primetamas ne kartą – įvairiose propagandinėse medijose vartojami terminai „fašistai“ ir „neonacistai“.
Vėliau nacionalizmas lietuviams buvo primetamas ne kartą – įvairiose propagandinėse medijose vartojami terminai „fašistai“ ir „neonacistai“.
Buvo siekiama Rusijos viduje kurti asociaciją, kurioje nepalaikantys SSRS ar šiuolaikinės Rusijos politikos yra priešai.
N. Maliukevičius pabrėžia, kad tokia taktika – seniai žinomas triukas.
„Konfliktų ar karų metu vykdant propagandines operacijas yra labai svarbus toks, sakyčiau, net parareliginis naratyvas: reikia gąsdinti pragaro vaizdiniu: priešais, velniais ir siūlyti savo – gelbėtojo, atnešančio rojų, vaizdinį. Ar tai būtų Vilniaus ar Krymo įvykiai, Rusijos taikos ir rusų gelbėtojų vaizdinys statomas prieš pragaro vaizdinį – „nacionalistus“, „fašistus“, – sako VU TSPMI dėstytojas.
Manipuliavimas vaizdais ir emocijomis
A.Nevzorovo propagandiniame dokumentiniame filme nevengiama manipuliuoti emocijomis ir patoso kupinais sakiniais.
„Lietuva nusprendė iki galo gerti ugninę pilietinio karo ir brolžudystės taurę“, – dramatiškai kalba balsas už kadro, o ekranuose tuo metu rodomas neaiškus vyriškis šalia degančio dubens.
Nors dabar tokie vaizdai kelia juoką, tačiau daug vėliau mokslininkų atlikti tyrimai parodė, jog žmonės labiau linkę tikėti iliustruota informacija, net jei ši ir prasilenkia su tiesa.
Kandidatas į profesorius Amsterdamo universitete, projekto „Vizualaus klastojimo poveikis: vaizdo ir teksto santykio poveikis tarptautiniams santykiams“ autorius Tomas Powellas pasakoja, kad atlikto tyrimo metu dalyviams demonstravo suklastotas naujienas.
Vienos tų naujienų buvo su nuotraukomis, kitos – be.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad žmonės labiau linkę pasitikėti iliustruota informacija, net jei ji ir klaidinanti.
A.Nevzorovo filme gausu ir kitų manipuliacijų – dramatiška muzika siekiama stiprinti įtaigą, visomis įmanomomis priemonėmis kuriama įtampa, drama.
Vėliau melagingą A.Nevzorovo klišę ėmė kartoti ir kita Rusijos propagandininkė – Galina Sapožnikova.
N.Maliukevičius prisimena vieną ryškiausių jos interviu su KGB karininku Michailu Golovatovu, 1991 metų sausį vadovavusiu specialiajai grupei „Alfa“, kuri sausio 13 dieną šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatus.
Sausio 13-osios byloje jis už akių nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme.
Laidos metu G.Sapožnikova netikėtai iš po stalo ištraukė snaiperio šautuvą ir paklausė M.Golovatovo: ar šitais šautuvais Sąjūdis šaudė į jus?
O jis tik žvilgtelėjo ir iškart patvirtino – taip, būtent šitais.
Siekiant panaudoti emocijas propagandos reikmėms, ypač didelis dėmesys skiriamas bandymams sukelti emocinį tonusą – įtampos jausmas skatina veikti, savotiškai suaktyvina tiek psichinius, tiek ir motorinius procesus.
N.Maliukevičius prisimena, kad siekis manipuliuoti minios emocijomis Sausio įvykių metu matėsi labai ryškiai.
„Manau, kad sausio 8-osios įvykiai, kuomet „Jedinstvo“ vedami žmonės veržėsi į Seimą yra neįtikėtina mūsų pergalės istorija. Būtent taip ir buvo manipuliuojama: jeigu jūs neužimsite Seimo, „nacionalistai“ ir „fašistai“ rusakalbius visaip engs. Taip buvo raginama imtis įvairių veiksmų. Tai, kad mums pavyko apsiginti sausio 8-ąją, jau buvo savotiška įžanga į pergalę po to sekusių įvykių kontekste.
Jei būtų užimtas Seimas, o tam juk reikėjo ne tik besiveržiančios minios, bet ir baisių propagandinių istorijų, nieko daugiau ir nereikėtų – net tankų“ – apie propagandos galią pasakoja N.Maliukevičius.
-
V.Landsbergis pasigenda atskiros institucijos, kuri tirtų Sausio 13-osios įvykius
-
Eglė Zicari: Naktis, kai suaugome
-
V.Landsbergio kabinetą saugojęs ir slaptus dokumentus gabenęs Laisvės gynėjas L.Gulbinauskas: nepraraskime to, ką turime
-
Sausio 13-osios naktį budėjusi gydytoja D.Steiblienė: „Pasirinkime gyvenimą, o ne beprasmę mirtį nuo kovido“
-
Apgintai laisvei – 30: kruvinoji sausio naktis 15min žurnalistų prisiminimuose
Melas tiražuojamas iki šiol
Rusijoje tokia melaginga Sausio 13-osios įvykių versija tebegyvuoja iki šiol – populiarioje interneto enciklopedijoje „Wikipedia“ rusų kalba platinamas straipsnis, kuriame dėstoma būtent A.Nevzorovo sukurpta istorija.
Publikacijas enciklopedijoje gali kurti visi norintieji. Vėliau internautai sprendžia, kuri versija galiausiai pasieks visuomenę.
„Wikipedia“ straipsnyje rusų kalba išvardyti visi žuvusieji Sausio 13-ąją ir pateikiamos esą jų mirties priežastys.
Aiškinama, kad dalis „žuvo po transportų priemonių, galbūt vikšrinių, ratais“.
Taip pat melagingai skelbiama, kad Loretos Asanavičiūtės kūne nebuvo lūžusių kaulų, jog Alvydas Kanapinskas žuvo nuo savadarbio sprogmens, o Igno Šimulionio šautinės žaizdos atsirado po jo mirties.
N.Maliukevičiaus manymu, taip vyksta dėl to, kad šiuolaikinei Rusijai pripažinti Baltijos šalių išsilaisvinimą būtų tolygu pripažinti pralaimėjus.
„Vladimirui Putinui, kaip jis pats ne kartą sakė, Sovietų Sąjungos griuvimas yra didžiausia geopolitinė katastrofa. Pasakojimas apie sovietinę didybę ir stiprybę yra vienas esminių jo atramos taškų.
Šiuo atveju faktai labai bado akis ir tenka jais manipuliuoti. Ta kova vyksta įvairiais frontais, ar tai būtų A.Nevzorovo dokumentika, ar „Wikipedia“, – sako N.Maliukevičius.
