„Turime, pirmiausia, kalbėti apie tokių valstybių, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, pagalbą Ukrainai, nes jei taip tektų prioritetizuoti, tai sunkioji technika, sunkiosios raketinės sistemos yra Ukrainos prioritetas numeris vienas“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad su Vakarų šalių pagalba kita ginkluote Ukrainos pajėgos yra „pakankamai neblogai apsirūpinusios“.
G.Nausėda teigė, kad bus siekiama, jog į šios ginkluotės siuntimo koordinavimą įsitrauktų NATO.
„Šitie dalykai turi būti koordinuojama NATO lygiu“, – teigė šalies vadovas.
G.Nausėda Ukrainoje lankėsi su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais.
Pasak jo, vizito metu į Ukrainą nugabenta ginklų brigados dydžio vienetui apginkluoti, taip pat tam skirtą amunicija.
Ragina „netūpčioti“
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad nesutarimai tarp Vakarų šalių dėl sankcijų Rusijai yra „geroji naujiena“ invaziją Ukrainoje tęsiančiai Maskvai.
Europos Sąjungai (ES) diskutuojant dėl energijos išteklių embargo Kremliui, dalis Bendrijos šalių tam kategoriškai nepritaria.
Pastaruoju metu daugiausiai kliūčių vieningam ES sprendimui kelia Vengrija, kuri yra ypač priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių. Pasak diplomatų, dėl sankcijų taip pat abejoja Vokietijos, Austrijos, Italijos vyriausybės.
„Padarykime taip, kad Rusija neturėtų gerų naujienų, kad ji turėtų tik blogas naujienas. (...) Labai svarbu, kad sankcijų prasme netūpčiotume arba nedarytume milimetro atstumo sprendimų. Turime daryti sprendimus, kurie duotų tam tikras pasekmes artimiausioje ateityje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jo teigimu, visos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viltys dabar yra „nukreiptos į tuos sprendimus, kuriuos galime padaryti kaip valstybių šeima“.
Pabrėžęs, kad Lietuva padarė tai, „kas buvo mūsų jėgose“, jis dar kartą paragino ES kuo greičiau suteikti Kyjivui kandidatės į Bendriją statusą.
Šiuo metu Ukrainos galimybes prisijungti prie ES vertina Europos Komisija.
