Penktadienį, paskutinę savo darbo LGGRTC dieną, A.Jakubauskas surengė spaudos konferenciją. Kaip buvo nurodyta pranešime spaudai – dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, paskleistos Seime svarstant jo klausimą.
Spaudos konferencijos transliaciją galite žiūrėti čia:
A.Jakubauskas aiškino, kad spaudos konferenciją sukvietė tam, jog pasakytų tai, ko nespėjo pasakyti ketvirtadienį Seime.
Jis teigė, kad taikiniu tapo ne dėl vadovavimo problemų, o todėl, jog atsisakė pasiduoti politiniam spaudimui be mokslinių įrodymų iš anksto pasmerkti 1941-ųjų Birželio sukilimo dalyvius.
„Pastaruoju metu žiniasklaidoje tiek apžvalgininkai, tiek valdantieji politikai nedviprasmiškai išsakė lūkesčius, kad pašalinus mane ir vykdant tolesnius pokyčius centre, reikėtų pereiti prie dalies rezistentų statuso, titulų ir įamžinimo panaikinimo. Akivaizdžiai kalbama apie LAF (Lietuvių aktyvistų frontą – 15min), Birželio sukilimą ir laikinąją Vyriausybę, kas yra ilgalaikis Rusijos istorijos politikos tikslas“, – kalbėjo atleistas LGGRTC vadovas.
Anot A.Jakubausko, 1941 metų pasipriešinime dalyvavo ir daug būsimojo partizaninio karo vadų. Vieno jų pasmerkimas esą yra ir kito pasmerkimas. Jis tikino, kad LGGRTC seniai buvo spaudžiamas tą padaryti, bet jis niekada su tuo nesutiko ir tai neva buvo viena pagrindinių susidorojimo su juo priežasčių.
A.Jakubauskas teigė, kad LGGRTC tampa kritikos objektu tarptautinėje žiniasklaidoje. Pasak jo, Lietuva ir centras neretai patiria spaudimą iš Izraelio ir Rusijos, kaip turėtų tirti savo istoriją, vertinti vieną ar kitą savo istorinį veikėją.
„Tuo tarpu kaltinančios valstybės neperdavė Lietuvos teisingumui nė vieno asmens, kuris Lietuvoje buvo įtariamas genocidu prieš lietuvių tautą. Galiu paminėti tokius garsius iš Lietuvos pabėgusius KGB veikėjus, kaip Nachmanas Dušanskis, Aleksandras Slavinas, Petras Raslanas ir kiti. Taigi noriu paklausti, ar tokiais būdais turi būti vykdomas teisingumas? Nemanau“, – kalbėjo atleistas LGGRTC vadovas.
Tiesa, jis sakė šiandien kalbantis kaip privatus asmuo, Lietuvos Respublikos pilietis. A.Jakubauskas tikino, kad tapus LGGRTC direktoriumi jį nustebino kritika, kai kurių diplomatų vizitai, jų nepasitenkinimo retorika, tam tikri priekaištai.
„Centro kritikai neretai aiškina, kad centras daugiau dėmesio skiria sovietiniam nei naciniam laikotarpiui ir daro išvadą, kad centras nelygiai vertina abi okupacijas. Į tai galiu atsakyti taip: naciai Lietuvą buvo okupavę trejus metus, o sovietų okupacija tęsėsi šešiolika kartų ilgiau – 48 metus. Kita vertus, nacių okupacija ir nusikaltimai buvo tiriami visą sovietmetį, tam nemažai dėmesio skyrė KGB. Tuo tarpu sovietų okupacija pradėta tirti tik atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.
Todėl šiame istoriniame laikotarpyje yra žymiai daugiau baltų dėmių ir mieliems žurnalistams priminsiu, kad prieš porą savaičių buvome susitikę su Lietuvos žydų – litvakų – bendruomenės pirminininke ir aptrėme didžiąją dalį čia minimų klausimų. Ir tai buvo pirmas per 30 metų LGGRTC gyvavimą oficialus susitikimas“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
A.Jakubauskas pasisakė ir apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą. Pasak atleisto LGGRTC vadovo, vieniems jis didvyris, kovotojas prieš sovietų okupaciją, kitiems – nacių bendrininkas, karo metais vykdęs žydų žudynes.
Jo nuomone, norint suvokti tiesą, būtina gerai žinoti to laikmečio geopolitinį kontekstą. Po Molotovo–Ribentropo akto SSRS okupavus Lietuvą, kaip aiškino A.Jakubauskas, dauguma lietuvių manė, kad nuo sovietinio genocido juos gali išgelbėti vokiečiai. O dauguma Lietuvos ir į mūsų šalį iš Lenkijos bėgusių žydų galvojo, kad jų išsigelbėjimas – SSRS.
„Vėliau ir vieni, ir kiti suprato didele dalimi klydę. Tačiau šias istorines priešpriešas tebejaučiame iki šių dienų“, – sakė atleistas LGGRTC vadovas.
Kalbėdamas apie J.Noreiką-Generolą Vėtrą, A.Jakubauskas teigė, kad vokiečiai nepripažino Lietuvos nepriklausomybės, o lietuvių sukurtos administracinės struktūros atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje. Viena vertus, neturėjo visos valdžios ir privalėjo vykdyti vokiečių nurodymus. Kita vertus, likdami vietinės valdžios struktūrose lietuviai galėjo labiau sabotuoti neparankius vokiečių įsakymus.
„Tokioje padėtyje atsidūrė ir J.Noreika“, – dėstė jis ir priminė, kad už antinacinę veiklą šis nevienareikšmiai vertinamas veikėjas buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos lageryje.
Seime – audringos diskusijos
Seimas ketvirtadienį atleido A.Jakubauską iš LGGRTC vadovo pareigų.
Per slaptą balsavimą už jo atstatydinimą balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo keturi, vienas biuletenis rastas sugadintas, pranešė naujienų agentūra BNS.
Jį aršiai gynę „valstiečiai“ balsavimą vadino susidorojimu su neįtikusiu žmogumi, tuo metu valdančiųjų atstovai kalbėjo, kad jokio susidorojimo nėra – A.Jakubauskas tiesiog prastai dirbo.
Seime virus audringoms diskusijoms, kurių metu net girdėjosi raginimai atgailauti, lauke protestavo būrys A.Jakubausko palaikytojų.
„Paprasčiausiai ne tas žmogus sėdėjo toj kėdėj, reikėjo pakeisti žmogų. Problema buvo ta“, – Seimo sprendimą komentavo A.Jakubauskas, kurį cituoja BNS.
Atstatydintas iš LGGRTC vadovo pareigų jis žadėjo grįžti į akademinę veiklą.
„Esu akademinės bendruomenės narys, profesorius, tyrinėsiu tai, kas dar neištirta, rašysiu knygas, kurios dar neparašytos“, – teigė jis.
