„Sveiki. Nenoriu viešintis, todėl profilis – naujas. Atrašysiu iš savo tikrojo profilio. Prie Shadwell stoties sėdi pacanas, nežinau, 20 metų. Nuėjau nupirkt pavalgyt. Pradėjom kalbėt angliškai, pratęsėm lietuviškai. 3 dienas atvažiavęs. Neturi turbūt NIN, padėsiu susitvarkyt jam šitą, jei kas nors kitas neapsiims. Sako, supranti, man reikia dabar kur nors apsistoti ir, va, rast darbą ir viskas bus gerai. Nenoriu eit vogt, nes viskas apsisuka. Va, sėdžiu dabar gatvėj. Susirinksiu iš žmonių. 55 svarai savaitei hostelis.
Nežinau, jis surinko, ar ne, bet abejoju. O lauke – ne vasara. Būtų koks murzius ar geriantis, net neieškočiau pagalbos. Sakau, va, susitvarkysi kažkaip, atsigersim ir alaus kada. Sako – NE, NEGERIU.
Šiaip, tvarkingas, tik į bėdą pakliuvęs. Ir tikrai dirbt eitų, tiesiog nėra už ko užsikabint. Numerį turiu, jei kažkaip padėt galit, rašykit privačiai į šitą „Facebook“ profilį. Patys pasiskambinsit, susitiksit. Neduosiu visiems numerio iškart, kad neskambintumėt vienu metu. Dabar ten jo nėra, bet 2 val. sėdėjo, tikrai mačiau. Kas neturit, kaip padėt, SHARE. Kas galit padėt – c'mon! Dėkui. Sharing is caring!“ – rašoma socialinio tinklo grupėje (kalba netaisyta, aut. past.).
Atsiųskit man nr. į privatų. Jei nors kiek apie statybas gaudos, galėsiu padėt ir laikinai apgyvendinti.
Padėti suskubo darbo pasiūlymais
Grupės nariai patarinėjo, kur vaikinas galėtų rasti darbo be dokumentų. Siūlė automobilių plovyklas, statybų sektorių, įdarbinimo agentūras.
Vienas lietuvis nesivargino patarinėdamas ir paprašė atsiųsti vyruko telefono numerį: „Atsiųskit man nr. į privatų. Jei nors kiek apie statybas gaudos, galėsiu padėt ir laikinai apgyvendinti.“
Vyrui paskelbus, kad gali padėti, atsirado ir daugiau norinčių. „Kur tas hostelis, aš savaitę apmokėsiu jam“, – rašė viena grupės narė. „Prie Gants Hill yra agentūra, „Elite“ vadinasi, ten darbai fabrike, gal padės. Adreso nežinau, bet galiu nuvežti“, – rašė kita lietuvė.
Kiti tautiečiai skubiai internete surado darbo skelbimų ir dalijosi jais su įrašą apie nelaimėlį paskelbusiu lietuviu. Dar kiti – siūlėsi priglobti vargšą jaunuolį po savo sparneliu ir kvietė dirbti net pas save.
„Turiu darbo ir aš. Pagalbiniui. Dokumentų nereikia, darbas – atnešti, paduoti, pašluoti, įkalti vinį. Jei žmogų domina, tegu susisiekia. Rašykit žinutę, pašnekėsim. Tikrai nebus apgautas, tik kad noro dirbti būtų. Dėl visa ko, mano numeris“, – rašė vyras ir nurodęs savo telefono numerį siūlėsi pagelbėti nelaimėliui.
Po keleto darbų pasiūlymų pasirodė ir padėkos tautiečiams. Vieni kitiems lietuviai dėkojo už tai, kad padeda nelaimėje saviškiui, džiaugėsi, kad vis dar yra neabejingų žmonių, galinčių bėdoje ištiesti pagalbos ranką.
Žinoma, atsirado ir tokių, kurie įtarė apgaulę. „Sveiki. Šaunu, kad neliekate abejingi, bet kam savo profilį slėpti, kai darai gerą darbą... Kažkas čia ne taip...“ – situacijos tikrumu abejojo viena iš grupės narių, tačiau netrukus jai buvo paaiškinta, kad ne visi, darantys gerus darbus, nori skelbti savo tapatybę. Pasak lietuvių, anonimiškumas apsaugo ir pagalbos prašantį asmenį.
