Ūkio ministerija bei Mokslo ir inovacijų agentūra siekia paskatinti jaunimą domėtis tiksliaisiais mokslais ir prisidėsti prie aukštųjų technologijų vystymosi Lietuvoje.
Pirmasis startas buvo gana sėkmingas: po keliolikos sekundžių skrydžio lietuviška raketa su vokišku varikliu, prilaikoma nedidelio parašuto sekmingai nusileido ant aerodromo skraidymo tako.
„Raketa skrenda į gana didelį aukštį. Tam reikia specialių leidimų. Mums teko registruoti tiek variklius, tiek patiems baigti įvairius darbo saugos kursus, taip pat teko praktinius užsiėmimus lankyti Vokietijoje“, – pasakojo Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius.
Kartu su raketų kūrėjais Ignalinos aerodrome savo meistriškumą rodė šešiolika bepiločių orlaivių konstruktorių komandų. Jų lėktuvėlius valdė specialios programos. Ne visi skrydžiai baigėsi sėkmingai.
„Mes viską suvaldėme, tik iš tikrųjų klaida buvo kompiuteryje. Skrendant nutrūko ryšys su Žeme ir teko įjungti rankinį rėžimą, kad suvaldytume lėktuvą“, – aiškino Vilniaus licėjaus moksleivis Žilvinas Vinskas.
Prieš trejus metus pasirašius sutartį tarp Lietuvos ir Europos kosmoso agentūrų Lietuvos mokslininkams ir pramonei atsivėrė daugiau galimybių kurti naujos kartos erdvėlaivius, mažus palydovus.
Mokomujų palydovų, raketų ir bepiločių orlaivių sudėtingas sistemas jau kuria dešimtys entuziastų iš šalies aukštųjų techikos mokyklų. Jų sukonstruotais bepiločiais orlaiviais susidomėjo ir žemdirbiai.
„Tiems, kurie turi didesnius laukus – po šimtus ar tūkstančius hektarų, mes galime pateikti tam tikras rekomendacijas, kaip vykdyti sumaniąją žemdirbystę: kur reikia daugiau trąšų, kur reikia daugiau pesticidų išbarstyti, kaip suplanuoti sėjomainą. Visa tai galima padaryti iš oro“, – tikino Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius V. Tomkus.
Lietuvos kosmoso asociacija liepos 6-ąją rengia konkursą, kuriuo bus paminėtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metis. Asociacijos vadovai tikisi, kad pirmasis 1 kg svorio lietuviškas palydovas turėtų pakilti dar šių metų lapkritį.
Pirmasis Estijos kosminis palydovas, sukurtas bendradarbiaujant su suomiais ir vokiečiais, iš Prancūzijos kosmodromo sėkmingai į orbitą iškeltas jau gegužės 7-ąją.
