„Šio ryto duomenimis, 97-iems buvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga“, – žurnalistams sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Pasak jos, prieglobstis suteiktas asmenims, persekiotiems dėl savo politinių įsitikinimų, seksualinės orientacijos, atsisakymo tarnauti kariuomenėje ir kankinti žmones.
„Dalis iš jų yra asmenys, išties reiškę savo politinius įsitikinimus viešai, dėl to jie buvo pastebimi visuomenėje. Kita dalis nenorėjo tarnauti karo tarnyboje, dėl to, kad ten jie buvo verčiami atlikti veiksmus, kurie prieštarauja Jungtinių Tautų konvencijoms, tai yra, kankinti civilius“, – kalbėjo E.Gudzinskaitė.
„Dalis bėgo nuo karinės tarnybos Eritrėjoje, kur vėl gi ta karinė tarnyba prilygsta baudžiavai: paimama visam praktiškai gyvenimui jauno žmogaus ir nežinia, kada išeisi“, – sakė ji.
Žmonės, kuriems prieglobstis buvo suteiktas dėl jų seksualinės orientacijos, pasak departamento vadovės, buvo „akivaizdžiai jau patyrę tam tikrus neigiamus veiksmus“.
Praėjus pusmečiui po sulaikymo, teisės laisvai judėti suteikta keliems iš 180 migrantų
Praėjus pusmečiui po sulaikymo neteisėtai kirtus Lietuvos sieną iš Baltarusijos, teisė laisvai judėti šalyje suteikta keliems iš maždaug 180 migrantų.
Dviem užsieniečiams laisvai judėti leido Migracijos departamentas, o tokią teisę toliau apribojo 115-ai asmenų.
„Praėjusią savaitę mes priėmėme pirmuosius tokius sprendimus, jų buvo 117. Iš jų 115 sprendimų priėmėme apgyvendinti be teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje“, – teigė Migracijos departamento direktorė.
„Didžioji dalis prieglobsčio prašytojų atvyksta be dokumentų, jie stengiasi klaidinti tyrimą. Tai yra vienas iš kriterijų, priimant tokį sprendimą“, – pridūrė ji.
Didžioji dalis prieglobsčio prašytojų atvyksta be dokumentų, jie stengiasi klaidinti tyrimą.
Pasak įstaigos vadovės, dviems žmonėms leista apsigyventi laisvai, nes jie „pateikė kelionės dokumentus, bendradarbiavo, teikė informaciją kuri pasitvirtino, nesistengė pabėgti“.
Ar apriboti laisvę laisvai judėti praėjus pusmečiui po sulaikymo, Migracijos departamentas sprendžia tik dėl tų migrantų, kurių prieglobsčio prašymo procedūros nėra galutinai baigtos arba jų skundai yra nagrinėjami teismuose.
Dėl likusių atvykėlių tokios teisės apribojimo sprendžia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
„Praėjusią savaitę buvo priimti 35 tokie sprendimai, dar dėl 32 užsieniečių buvo kreiptasi į teismą. Atitinkamai teismai dėl dalies priėmė sprendimą tuos asmenis sulaikyti. (...) Absoliuti dauguma sprendimų, matyt, ir bus tokia – didžioji dalis liks pas mus stovyklose“, – sakė pasieniečių vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas.
„Yra keletas teismo sprendimų, leista keletui asmenų ir apsigyventi už apgyvendinimo vietų, ir taip pat sprendimai leidžiantys laisvai judėti, tai yra pavieniai asmenys“, – pridūrė jis.
Pasak VSAT vado pavaduotojo, tokių atvejų yra „apie penkis“.
Seimas praėjusių metų pabaigoje leido ekstremalios situacijos metu iki vienų metų suvaržyti Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų judėjimą.
Pataisose numatyta, kad jeigu asmuo atvyko esant karo, nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, jis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Per tą laiką netenkinus jo prieglobsčio prašymo ar šiam nesikreipus dėl jo suteikimo bei nepavykus išsiųsti užsieniečio iš šalies, jo teisė laisvai judėti gali būti ribojama dar iki pusmečio.
Į Lietuvą pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų, daugelis jų yra irakiečiai. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Dalį šių asmenų išsiuntus, Lietuvoje, E.Gudzinskaitės apytiksliu skaičiavimu, gali būti likę apie 3 tūkst. migrantų.
