Teistumas už reketą – ne kliūtis
Pastarojo kandidato kelias į miesto vadovo postą ypač vingiuotas. Prieš kelerius metus E.Židanavičiui buvo patikėtos Liberalų sąjūdžio Palangos skyriaus vadovo pareigos. Liberalams anuomet nebuvo svarbu, kad kolega teistas už Palangos verslininkų reketą.
Tačiau šiuose savivaldybių tarybų rinkimuose politikas kandidatuoja jau kaip nepartinis visuomenininkų kandidatas. Rinkimų kampanijos įkarštyje E.Židanavičių vėl užklupo nemalonumai su teisėsauga.
Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl įtartinos politiko veiklos.
Teisėsaugininkams pavesta ištirti, kur kandidatas į merus iššvaistė Šventosios turgavietės statybai skirtus pinigus ir pajamas iš turgavietės prekeivių.
Abejonių keliančia veikla politikas galėjo užsiimti dirbdamas finansininku turgavietės veiklą koordinuojančioje bendrovėje, pavaldžioje Palangos savivaldybei. Tačiau įtarimai netrukdo išlikti kandidatų į merus sąraše.
„Juridinio pagrindo neleisti jam kandidatuoti rinkimų komisija neturi. Jis anketoje yra nurodęs teistumą, o kol pastaroji byla tik nagrinėjama ir nėra įsiteisėjęs joks teismo sprendimas, jis lieka kandidatu“, – apie susidariusią situaciją pasakojo Palangos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Virgilijus Beržanskis.
Dėl merės posto negaila ir viceministrės pareigų
Vadovauti kurortui kandidatai veržiasi ir iš sostinės. Darbietė G.Krasauskienė šiuo metu dirba švietimo ir mokslo viceministre. Moteris tikina, kad viceministrės pareigas į merės iškeistų nė nedvejodama.
„Aš esu patenkinta savo darbu, tačiau yra daug talentingų žmonių, kurie gali tęsti mano darbus ministerijoje, o aš pati galėčiau grįžti į Palangą. Joje gyvenu jau 30 metų, tad žinau viską, ko reikia šiam miestui“, – sako ji.
Vienas pirmųjų darbų, kurių politikė imtųsi tapusi mere, įkurti visą parą ir visus metus veikiančią darželio grupę, kurioje ir palangiškiai, ir kurorto svečiai galėtų palikti savo atžalas.
Vilniui vadovavo – dabar laikas Palangai
Dėl Palangos vadovo posto ramaus pensininko gyvenimo pasiryžęs atsisakyti ir liberalas Arūnas Štaras. Tiesa, mero regalijos jam – ne svetimos. 1991 m. politikas buvo išrinktas Vilniaus meru, tačiau, opozicijai pareiškus nepasitikėjimą, jam teko trauktis iš mero posto.
Tuomečiai įstatymai neleido jam išsaugoti ir savivaldybės tarybos nario mandato. Nepaisant politinės nesėkmės sostinėje, A.Štaras sako žinąs, kaip vadovauti Palangai.
„Aš pats kilęs iš Žagarės, tačiau mano žmona – palangiškė. Esame įsikūrę pajūryje, turime šiokį tokį būstų nuomos verslą, tad palangiškių problemos man puikiai žinomos", – tikino A.Štaras.
Buvęs Vilniaus meras tapęs Palangos vadovu pirmiausia kibtų gaivinti merdėjančių kurorto sanatorijų, kurios poilsiautojus į pajūrį trauktų ne tik vasarą, o ir žiemą. Nuošalyje neliktų ir Šventoji. Vis dar nefunkcionuojantį mažųjų laivelių uostą, politiko įsitikinimu, savivaldybei būtina perimti iš Susisiekimo ministerijos ir paversti municipaliniu.
Šventajai – Palangos podukros dalia
O štai dabartinis Palangos meras Š.Vaitkus, nors ir neabejoja, kad atnaujintas mažųjų laivelių uostas būtų Šventosios klestėjimo garantas, atsakomybės už jo gaivinimą prisiimti nenori.
„Jei jau Susisiekimo ministerijai sunkiai sekasi išspręsti šio uosto atkūrimo ir eksploatavimo klausimus, tai ką kalbėti apie savivaldybę. Uosto veikla yra labai specifinė ir perimti jos koordinavimą savivaldybei būtų labai komplikuota“, – savo poziciją dėstė Š.Vaitkus.
Kad būtina gaivinti Palangos podukra dažnai vadinamą Šventąją, neabejoja ir kiti kandidatai į kurorto merus. Jie politikoje – ne naujokai. Tik Rolando Pakso partijos deleguota kandidatė advokatė Aldona Stasiulaitienė nė karto nėra buvusi išrinkta į savivaldybės tarybą.
Dėstydami savo rinkiminę programą, pretendentai į kurorto merus didelių pokyčių nežada. Kone visi tikina mažinsiantys šildymo kainas, sieksiantys, kad Palanga taptų poilsiautojų traukos centru ne tik vasarą, o ir žiemą, taip pat gaivinsiantys valdžios primirštą Šventąją.
