Šiek tiek daugiau nei dviejų hektarų sėklinių pušų plantacija pasodinta Kurtuvėnų urėdijos miškuose. Per tris šimtus pušaičių atrinko mokslininkai genetikai ir jas klonavo. Kad vienos šeimos pušys nesusikryžmintų tarpusavyje, jos pasodintos 30 metrų atstumu. Tokių šeimų plantacijoje – apie tris dešimtis.
„Už galbūt 15–20 metų iš šios plantacijos surinktos sėklos pasižymės apie du kartus didesniu daigumu nei paprastos, surinktos iš miško. Be to, ir jų kokybė žymiai geresnė. Tiek mūsų miškininkų, mūsų tarnybos darbuotojų, tiek mokslininkų nustatyta, kad tiek stiebo kokybė, tiek tūrio išeiga arba tūrio medienos produktyvumas didėja apie 20 proc.“, – auginamų pušų sėklų pranašumus vardijo Valstybinės miškų tarnybos direktorius Rimantas Prūsaitis.
Miškininkai sako, kad atrenkant sėklas daugiausia dėmesio kreipta į genetiką – kad būtų kokybiškos, atsparios ligoms ir produktyvios.
„Viename miško kankorėžyje būna maždaug nuo 6 iki 11 gerų daigių sėklų. Sėklinėse plantacijose užaugusiuose kankorėžiuose galima rasti 22–24 sėklas. Jų išeiga – žymiai didesnė, o tinkamai geninti – ir geresnis sėklų surinkimas. Jos didesnės ir, svarbiausia, kokybiškesnės“, – tikino V. Verbyla.
Tai ne pirmoji sėklinių medžių plantacija Šiaulių miškų urėdijoje. Jau yra įveistos paprastųjų eglių, mažalapių liepų, vinkšnų, juodalksnių, karpuotųjų beržų plantacijos.
„Po metų jau pradėsime rinkti sėklas iš kai kurių plantacijų. Pirmųjų sėklų šių pušų plantacijose tikimės po 8–10 metų, tada veisime miškus. Aišku, pirmo miško galima laukti po 80–100 metų. Jis bus ateities kartoms“, – skaičiavo Šiaulių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Giedrius Tamošiūnas.
Lietuvos miškuose tokių plantacijų jau įveista apie 800 hektarų .Tikimasi, kad iš jose užaugintų medžių sėklų užaugs kokybiški ir produktyvūs miškai.
