Per praėjusius metus Lietuvoje įvykdyti septyni tautinę nesantaiką kurstantys išpuoliai prieš žydus, tačiau nei vieno antisemitinio užrašo ar išpuolio autorius iki šiol nėra nustatytas.
Tokią statistiką Seimo Užsienio reikalų komitetui, ėmusiam svarstyti domėtis augančiu radikalizmu Lietuvoje, trečiadienį pateikė Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius.
Anot jo, policijai kol kas nepavyko ištirti nei vieno antisemitinio išpuolio, pradedant Kiaulės galvos padėjimu prie Sinagogos Kaune praėjusį rugpjūtį, baigiant Trečiojo reicho vėliavų iškabinimu ant Vilniaus Tauro kalno.
„Nei liudytojų policija rado, nei įkalčių pakanka nustatyti asmenis, padariusius šias veikas“, – žurnalistams sakė R.Valentukevičius.
Gadina Lietuvos įvaizdį
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris pabrėžė, kad tokia padėtis netoleruotina.
Artimiausiu metu bus sukurta prevencinė programa prieš radikalių ideologijų plitimą Lietuvos Respublikoje.„Mes negalime pakęsti, kad čia pat, prie buvusių profsąjungų rūmų kabėtų Trečiojo reicho vėliavos, nežinia, kur pagamintos, ir negalime laukti, kol policija pateiks prokuratūrai įrodymus“, – sakė E.Zingeris.
Anot jo, pastarieji antisemitiniai išpuoliai Lietuvoje atkreipė tarptautinės visuomenės dėmesį. E.Zingeris sako, kad Lietuvos visuomenė dėl tokių įvykių, ypač, kai jie neištiriami, tampa pajuokos objektu Europos Sąjungoje.
„Lietuva negali būti nustumta į kampą ir radikalizuota, nepaisant ekonominio nepasitenkinimo ir pykčio. Mes neleisime, kad tas ekonominis pyktis būtų monopolizuotas mažų radikalių grupelių ir paverstas pykčiu prieš žmoniją“, – teigė E.Zingeris.
Pradinukus mokys tolerancijos
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas patikino, kad artimiausiu metu bus sukurta prevencinė programa prieš radikalių ideologijų plitimą Lietuvos Respublikoje.
„Mes nekalbame apie kelis berniokus ar kelias mergaites, vaikščiojančias su odiniais batais ir raudonai dažytais plaukais ir rėkaujančius neapykantos pilnus žodžius kitoms Lietuvos tautoms, mes turime galvoje tos ideologijos plitimo prevenciją“, – aiškino E.Zingeris.
Tačiau aiškėja, kad kol kas Užsienio reikalų komitetas konkrečią kovos su radikalizmu priemonę įvardija tik vieną. Tai – tolerancijos pamokos moksleiviams.
Tokios pamokos mokyklose turėtų būti dėstomos jau pradinukams. Kol kas neapsispręsta, ar tolerancijos pamokos turėtų būti dėstomos kaip atskira disciplina, ar ši tema turėtų tapti pilietiškumo ugdymo pamokų dalis.
Pasak Užsienio reikalų viceministrės Astos Skaisgirytės-Liauškienės, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų parengti mokytojus, kad šie tinkamai išugdytų moksleivių pagarbą kitaip mąstantiems.
„Tai būtų švietimas, kuris prasidėtų nuo pradinių klasių apie tai, kas vyko Antro pasaulinio karo metais, apie holokausto problemą, apie tai, kas vyko sovietų okupacijos metais, apie tai, kad reikia būti tolerantiškiems kitoms tautoms, gyvenančioms Lietuvoje“, – žurnalistams aiškino viceministrė.
